Profilaktinis kraujo tyrimas – labai svarbi priemonė, kuri padeda anksti nustatyti ligas ir pradėti savalaikį gydymą, kuris leidžia išvengti komplikacijų ir liūdnų pasekmių. Į organizmo ištyrimo programą įtraukti pagrindiniai, svarbūs tyrimai, atspindintys bendrą organizmo būklę.

BENDRIEJI KRAUJO TYRIMAI

• Bendras kraujo tyrimas 5DIF veninio kraujo tyrimas automatizuotu būdu – tai pirminis kraujo tyrimas, rodantis kraujo forminių elementų (leukocitų, eritrocitų, trombocitų) kiekį, tūrį, formą, rūšinį pasiskirstymą, taip pat hemoglobino kiekį ir kraujo tirštumą. Jis gali parodyti uždegimą, mažakraujystę, bakterinio ar virusinio pobūdžio infekcijas, kraujo ligas.
• Gliukozės Koncentracija Serume – svarbiausias organizmo angliavandenis ir energijos šaltinis.  Padidėjęs gliukozės kiekis gali būti nustatomas, kai yra: cukrinis diabetas, sutrikusi gliukozės tolerancija, Cushing sindromas, akromegalija, pankreatitas ir kt. ligos. Sumažėjęs gliukozės kiekis gali būti nustatomas, kai yra: inkstų ligos, širdies ligos, badavimas, sepsis, insulino perdozavimas, nepavalgius po insulino vartojimo ir kt.

ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ TYRIMAI

• Lipidograma – lipidogramą sudaro bendrojo cholesterolio, DTL-cholesterolio, MTL-cholesterolio ir trigliceridų tyrimai.
• Cholesterolis – bendrojo cholesterolio kiekio padidėjimas kraujyje yra svarbiausias aterosklerozės rizikos veiksnys.
• Trigliceridai – pagrindinis riebalų rūgščių šaltinis organizme. Trigliceridų nustatymas svarbus įvertinant išeminės širdies ligos riziką. Asmenims, turintiems mažą DTL bei didelį trigliceridų kiekį, išeminės širdies ligos rizika daug didesnė nei tiems, kurių kraujyje šių pokyčių nenustatoma
• DTL | Didelio Tankio Cholesterolis – „gerasis cholesterolis“, viena iš cholesterolio frakcijų. DTL padidėjimas, priešingai negu kitų cholesterolio frakcijų, sumažina išeminės širdies ligos riziką. Sumažėjimas šią riziką didina.
• MTL | Mažo Tankio Cholesterolis – „blogasis cholesterolis“. Padidėjęs MTL yra jautrus rodiklis ir kartu su cholesteroliu rodo padidėjusią aterosklerozės riziką, todėl jie yra pagrindiniai aterogenai. Tačiau visi rizikos veiksniai turėtų būti vertinami kompleksiškai, atlikus bendrojo cholesterolio ir visų jo frakcijų tyrimus.

• AK | Aterogeniškumo koeficientas AK apskaičiuojamas pagal atliktos lipodogramos rezultatus, todėl kartu būtina užsisakyti lipidogramos tyrimą.

• Kreatinkinazės CK-MB izofermentas aptinkamas pagrinde širdies raumenyje, tik maža dalis – skeleto raumenyse. Didelis kiekis CK-MB patenka į kraują įvykus širdies raumens pažaidai, tačiau  padidėjimas gali būti aptiktas ir dėl skeleto raumenų pažaidos.

AK yra susijęs su širdies ir kraujagyslių ligų rizika – kuo didesnis rezultatas, tuo didesnė ligų rizika. Taip pat AK naudingas įvertinti diabetinių komplikacijų riziką pacientams, sergantiems II tipo cukriniu diabetu. Šis koeficientas padeda riziką įvertinti tiksliau, negu lipidogramos tyrimas.

Aterosklerozė – būklė, kai kraujagyslių sienelėse susiformuoja aterosklerotinės plokštelės iš cholesterolio frakcijų (mažo tankio lipoproteinų, vidutinio tankio lipoproteinų, labai mažo tankio lipoproteinų, lipoproteino (a)). Dėl šių plokštelių susidarymo mažėja kraujagyslių paslankumas ir spindis – organizmui tampa sunkiau mažinti kraujospūdį praplečiant kraujagysles. Dėl to didėja kraujospūdis, pažeidžiamos kraujagyslių sienelės, sudarant sąlygas naujų aterosklerotinių plokštelių atsiradimui.

ELEKTROLITŲ IR MIKROELEMENTŲ TYRIMAI

• Magnis – svarbus mikroelementas, kuris reikalingas širdies ir kraujagyslių, raumenų, nervų sistemos, kaulų funkcionavimui, padeda palaikyti normalius žmogaus organizmo biocheminius procesus.

• Kalis – vienas svarbiausių mikroelementų žmogaus organizme. Jis būtinas visų organizmo ląstelių gyvybei ir pagrindinėms funkcijoms – organizmo skysčių pusiausvyrai, normaliai nervų sistemos ir širdies veiklai – užtikrinti.
• Natris – yra vienas pagrindinių kūno katijoninių elektrolitų, jis padeda valdyti vandens kiekį organizme (pagrinde ne ląstelėse), užtikrina sklandžią raumenų ir nervų veiklą. Natrį gauname su maistu ir gėrimais, o šaliname su šlapimu bei prakaitu. Natrio koncentracijos kraujyje sutrikimai dažniausi dėl per didelio druskos vartojimo, per mažo vandens vartojimo, lėtinių inkstų ligų, viduriavimo, vėmimo. Tačiau yra duomenų, kad didelė natrio koncentracija turi įtakos autoimuninių ligų vystymuisi.
• Bendras kalcis. Beveik 99 proc. viso organizmo kalcio yra kauluose. Tačiau ta jo dalis, kuri randama kraujyje, fiziologiniu požiūriu yra svarbesnė. Kalcis, esantis ne kaulų audinyje, vaidina svarbų vaidmenį perduodant elektrinį impulsą raumenų (širdies raumens) skaiduloms. Taip pat jis svarbus krešėjimo sistemoms, fermentinių reakcijų reguliavimui.

INKSTŲ FUNKCIJOS TYRIMAI

• Kreatininas | Crea – vienas iš svarbiausių glomerulų filtracijos ir inkstų funkcijos rodiklių. Sutrikus filtracinei inkstų funkcijai, kreatinino koncentracija serume didėja. Kreatinino filtracija priklauso nuo funkcionuojančių glomerulų kiekio.
• Šlapalas | Urea – vienas svarbiausių inkstų funkcijos rodiklių. Šlapalo koncentracija organizme priklauso nuo to, kaip greit jį gamina kepenys ir kaip greit išskiria inkstai. Kartu su kreatininu šis parametras naudojamas inkstų funkcijai įvertinti.
• UA | Šlapimo rūgštis – šlapimo rūgšties rodiklis dažniausiai naudojamas podagrai ir hiperurikemijai (padidėjusiam šlapimo rūgšties kiekiui kraujyje) nustatyti ir stebėti gydymo eigą. Šlapimo rūgšties koncentracija kraujyje priklauso nuo purininių nukleotidų apykaitos. Jos koncentracijos didėjimas kraujyje daugiausiai susijęs su baltymų pertekliumi (podagra) arba audinių griuvimu. Dažniausia hiperurikemijos priežastis – inkstų pažeidimai.

KEPENŲ IR KASOS FUNKCIJOS TYRIMAI

• ALT | Alanininė aminotransferazė – šio fermento padidėjęs aktyvumas vertinamas kaip kepenų patologijos rodiklis. ALT – vienas jautriausių kepenų pažeidimo rodiklių. Didelis ALT koncentracijos padidėjimas nustatomas sergant ūmiu hepatitu. Mažesnis padidėjimas būdingas medikamentiniams, toksiniams, mechaniniams hepatitams, tulžies takų uždegimams.
• AST | Asparagininė aminotransferazė – padidėjęs šio fermento aktyvumas vertinamas kaip kepenų ir širdies patologijos rodiklis. AST koncentracija didėja esant kepenų ir tulžies takų patologijai (virusiniam hepatitui, apsinuodijimui alkoholiu ir toksinėmis medžiagomis, cirozei, infekcijoms, tulžies takų uždegimams ir kt.), miokardo infarktui, raumenų patologijai.
• ALP | Šarminė fosfatazė – informatyvus kaulų ir kepenų patologijos rodiklis. Esant tulžies nutekėjimo mechaninei kliūčiai, šarminės fosfatazės aktyvumas serume labai padidėja. Padidėjimas taip pat gali būti susijęs ir su procesu kauluose (pvz., moterims menopauzėje arba vaikams augimo periode).
• GGT | Gama gliutamiltransferazė – vienas jautriausių cholestazinio kepenų pažeidimo rodiklių. Vienkartinis ir pastovus alkoholio ar hepatotoksinių medžiagų (t. p. medikamentų) panaudojimas taip pat gali sukelti GGT padidėjimą serume.
• Pankreatinė amilazė – specifiškiausias kasos uždegimo rodiklis. Jis nepadidėja esant kitiems patologiniams procesams, išskyrus tuos, kurie pažeidžia kasą. Šio rodiklio padidėjimas dažniausiai rodo ūmų pankreatitą, taip pat lėtinio pankreatito paūmėjimą.
• De Ritis koeficientas – šis koeficientas sukurtas įvertinti hepatito (kepenų uždegimo) kilmę.

Tyrimas atliekamas iš veninio kraujo.

Tyrimo atsakymas pateikiamas per 1 darbo dieną el. paštu arba per www.e-pacientas.lt