Kepenys ir kasa labai svarbūs virškinimo procesui, taip pat įvairių medžiagų nukenksminimui, gliukozės apykaitai ir kitiems svarbiems organizmo procesams, todėl sutrikus šių organų veiklai žmogaus gyvenimo kokybė labai suprastėja, pasireiškia varginantys simptomai, ilgainiui gali vystytis pavojingos komplikacijos.

Kepenys – svarbus virškinimo organas, organizmo laboratorija, jos nukenksmina ir pašalina iš organizmo žalingas medžiagas, kurios patenka iš išorės ar susidaro organizmo viduje. Kepenys taip pat svarbios imuninei sistemai, jose gaminama daug biologiškai svarbių medžiagų, gaminama tulžis. Pradinėje kepenų pažeidimo stadijoje simptomai būna nežymūs ir tik vėlyvoje ligos stadijoje atsiranda ryškesnių, varginančių simptomų.

Kasa taip pat labai svarbi virškinimui – joje gaminami virškinimo fermentai, kurie skaldo baltymus, riebalus ir angliavandenius. Taip pat kasa aktyviai dalyvauja gliukozės apykaitoje išskirdama į kraują hormonus insuliną ir gliukagoną. Šios funkcijos sutrikimai gali lemti tokią sunkią ligą kaip cukrinis diabetas.

Sutrikusios kepenų veiklos simptomai

• virškinimo sutrikimai
• skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku
• pilvo pūtimas
• sunkumo jausmas pavalgius
• gelta
• bendras silpnumas ar pykinimas
• niežulys ir kt.

Kepenų ligų rizikos faktoriai

• netaisyklinga mityba
• alkoholio, medikamentų vartojimas
• apsinuodijimai
• infekcijos
• medžiagų apykaitos sutrikimai.

Pradinėje kepenų pažeidimo stadijoje simptomai būna nežymūs ir tik vėlyvoje ligos stadijoje atsiranda ryškesnių, varginančių simptomų. Todėl kepenų ligų diagnostikoje labai svarbūs laboratoriniai tyrimai, kurių pagalba galima aptikti ir laiku pradėti gydyti klastingas ligas.

Pasirūpinkite savo sveikata jau dabar!

• Kepenų fermentas| AST/GOT – kepenų fermentas. Padidėjęs šio fermento aktyvumas vertinamas kaip kepenų ir širdies patologijos rodiklis. AST randama įvairiuose audiniuose, bet didžiausias šio fermento aktyvumas stebimas kepenyse ir skersaruožiuose (širdies ir skeleto) raumenyse, todėl AST koncentracijos padidėjimas pagrinde vertinamas kaip kepenų ir širdies patologijos rodiklis.
•  Ji didėja esant kepenų ir tulžies takų patologijai (virusiniam hepatitui, apsinuodijimui alkoholiu ir toksinėmis medžiagomis, cirozei, infekcijoms, tulžies takų uždegimams, kepenų navikams), miokardo infarktui, raumenų patologijai. AST koncentracija paprastai ima didėti vėliau, negu ALT, tačiau padidėjusi išsilaiko ilgiau. Profilaktiškai AST tyrimas turėtų būti atliekamas ne rečiau, kaip kartą per metus.

•  ALT / GPT – kepenų fermentas, vienas jautriausių kepenų pažeidimo rodiklių. Ypač didelis ALT koncentracijos padidėjimas nustatomas sergant ūmiu hepatitu (gali didėti net iki 10-20 kartų). Mažesnis padidėjimas būdingas medikamentiniams, toksiniams, mechaniniams hepatitams, alkoholiniam kepenų suriebėjimui, kepenų augliams, tulžies takų uždegimams, skeleto raumenų traumoms, pankreatitui (kasos uždegimui). ALT daugiausia randama kepenų ląstelėse, mažiau – inkstuose, skersaruožių (širdies ir skeleto) raumenų ląstelėse, leukocituose. Kai kepenų ląstelės yra pažeidžiamos AST iš ląstelių vidaus pradeda skirtis į kraują, todėl jos koncentracija serume padidėja. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos simptomus: skausmą ar maudimą po dešiniuoju šonkaulių lanku, pilvo pūtimą, apetito nebuvimą, odos ir gleivinių pageltimą, odos niežulį, šlapimo ir išmatų spalvos pokyčius.

• Gama-GT | Gama Gliutamiltransferazė – vienas iš biocheminių tyrimų, padedantis įvertinti kepenų būklę. Saikingas GGT padidėjimas stebimas esant lėtiniam hepatitui, ūminiam virusiniam hepatitui be geltos. Didelis GGT padidėjimas būdingas ūminiam alkoholiniam hepatitui, tulžies takų nepraeinamumui, kepenų navikams, ūminio virusinio hepatito cholestazinei formai. Kadangi GGT tyrimas labai jautrus alkoholiui, prieš tyrimą bent 24 valandas rekomenduojama nevartoti alkoholinių gėrimų. GGT tyrimas kai kuriais atvejais gali būti naudojamas kaip atrankinis, piktnaudžiavimo alkoholiu nustatymui.

• BIL-T | Bendras Bilirubinas – bendrąjį bilirubiną sudaro tiesioginis ir netiesioginis bilirubinas. B. Bilirubinas –  kepenų ir tulžies pūslės funkcijos rodiklis, taip pat jo kiekis gali padidėti esant hemolizei. Šio pigmento kaupimasis audiniuose pasiriškia gelta. B. bilirubino koncentracija kraujyje didėja esant įvairioms kepenų ligoms, hemolizei, navikams kepenyse ir kasos galvutėje, tulžies takų akmenligei ir kt.

• Šarminė fosfatazė – informatyvus kaulų ir kepenų patologijos rodiklis. Esant tulžies nutekėjimo mechaninei kliūčiai, šarminės fosfatazės aktyvumas serume labai padidėja. Šarminė fosfatazė yra gaminama kepenyse, kauluose, žarnyne, placentoje, inkstuose, plaučiuose. Kepenyse šarminės fosfatazės padidėjimas susijęs su mechanine tulžies nutekėjimo kliūtimi (akmuo, kasos galvutės navikas, cista, kepenų pūlinys, parazitai ir kt.).
• Šarminės fosfatazės koncentracija taip pat gali padidėti nėštumo metu, vaikams intensyvaus kaulų augimo stadijoje, bei esant kaulų patologijai. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad šarminės fosfatazės koncentracija kraujyje gali padidėti po valgio, todėl kraujas šiam tyrimui turi būti imamas nevalgius.

• BIL-D | Tiesioginis Bilirubinas – tiesioginio bilirubino tyrimas atliekamas, kai norima ištirti kepenų ir tulžies takų patologiją. Jo koncentracija didėja, kai yra ūmus virusinis hepatitas, tulžies takų akmenligė, mechaninė gelta, citomegalo viruso infekcija, infekcinė mononukleozė, kepenų cirozė, parazitai kepenyse, metastazės kepenyse. Sergant tulžies sistemos ligomis, sutrinka bilirubino patekimas į hepatocitus, kaupimasis juose ir ekskrecija. Šioms ligoms būdinga įvairiai padidėjusi ir konjuguotojo (tiesioginio), ir nekonjuguotojo (netiesioginio) bilirubino koncentracija kraujo serume.
• Esant mechaninei tulžies takų obstrukcijai (kasos galvos vėžys, bendrojo tulžies latako vėžys, tulžies pūslės akmenligė, kasos galvos fibrozė ir kt.) kraujyje smarkiai padidėja tik tiesioginio (konjuguotojo) bilirubino kiekis.

• TP | Bendras baltymas – skirtas bendrai paciento būklei įvertinti, padeda aptikti prastos mitybos būklę, žarnyno, kasos, kepenų ligas ir inkstų funkcijos sutrikimus. Bendrojo baltymo tyrimas skirtas bendrai paciento būklei įvertinti, padedaaptikti prastos mitybos būklę, žarnyno, kasos, kepenų ligas ir inkstų funkcijos sutrikimus.
• Bendro baltymo kiekis kraujyje didėja, kai yra: organizmo dehidratacija, ūmios ir lėtinės infekcijos, autoimuninės ligos, aktyvus lėtinis hepatitas, kepenų cirozė, mielominė liga ir kt.. Bendro baltymo kiekis kraujyje mažėja esant: inkstų patologijai (nefroziniam sindromui), enteritams, kepenų ligoms, karščiavimui.

• PT / INR – protrombino komplekso aktyvumas arba protrombino laikas.  Šio tyrimo pagalba įvertinamas išorinės krešėjimo sistemos priklausančių nuo vitamino K faktorių II,VII, X aktyvumas, bei V faktorius.  Kadangi vit. K ir visi šie faktoriai sintetinami kepenyse, PT tyrimas gali būti atliekamas kepenų ligų diagnostikos bei jų gydymo kontrolės tikslais.

• Pankreatinė amilazė – specifiškiausias kasos uždegimo rodiklis. Jis nepadidėja esant kitiems patologiniams procesams, išskyrus tuos, kurie pažeidžia kasą.. Šio rodiklio padidėjimas gali rodyti ūmų pankreatitą, lėtinio pankreatito paūmėjimą, dvylikapirštės žarnos perforaciją į kasą. Sumažėjimas kartais gali rodyti kasos vėžį.

• LIP | Lipazė – vienas iš pankreatito rodiklių. Ūmaus pankreatito metu lipazės padidėjimas kraujyje išsilaiko ilgiau negu alfa amilazės. Rodiklis padidėjimas būdingas ūmiam pankreatitui, kasos navikams, lėtinėms tulžies takų ligoms. Sumažėjimas klinikinės reikšmės neturi.

• Albuminas – pagrindinė organizmo transportinė medžiaga. Jis perneša kalcį, manganą, cinką, hormonus, medikamentus. Kepenų ligos sutrikdo albumino sintezę, jų kiekis plazmoje sumažėja. 50% visų kepenyse sintetinamų baltymų sudaro albuminai.

• Kiaušidžių, kepenų ir sėklidžių vėžio žymuo (AFP) – AFP |Alfa fetoproteinas – baltymas, kuris gaminamas embrione, trynio maišo ląstelėse, virškinamajame trakte ir kepenyse. Jis taikomas tiriant dvi patologijų grupes: 1) onkologiją; 2) nėštumo patologiją. Onkologijoje AFP naudojamas sekti pirminį kepenų vėžį bei reprodukcinės sistemos navikus (ypač – sėklidžių vėžį). Kai kuriais atvejais AFP reikšmės gali padidėti sergant nepiktybinėmis kepenų ligomis (hepatitais, kepenų ciroze), taip pat esant vėžio metastazėms kepenyse.

• Kasos vėžio žymuo (CA 19-9) – kasos, žarnyno, skrandžio, tulžies latakų vėžio žymuo. Ypač specifiškas kasai. Ca 19-9 koncentracija kraujyje tiesiogiai susijusi su naviko dydžiu ir stadija (jeigu navikas didesnis, bus didesnė irvėžio žymens reikšmė). Saikingai padidėjusios rodiklio reikšmės kai kuriais atvejais gali būti randamos ir nevėžinių ligų atvejais – ūmaus ir lėtinio hepatito, tulžies takų cholestazės, cistinės fibrozės, pankreatito, reumatinių ligų.

• Laktatdehidrogenazė (LDH) – šis fermentas randamas beveik visuose audiniuose ir organuose. Didžiausias LDH aktyvumas nustatomas inkstuose, kepenyse, širdies raumenyje, skeleto skersaruožiuose raumenyse, eritrocituose. Esant ląstelių (taip pat ir širdies raumens) pažeidimui ar joms žuvus, LDH išsiskiria į kraują.

• Netiesioginis bilirubinas – apskaičiuojamas iš bendro bilirubino reikšmės atimant tiesioginio bilirubino reikšmę. Netiesioginio bilirubino kiekio padidėjimas susijęs su hemolize ir kitais patologiniais procesais, vykstančiais bilirubino apykaitoje – Gilbert, Crigler-Najjar sindromai, eritropoezės ir hemoglobino gamybos sutrikimai, susiję su vitamino B12 ir folio rūgšties trūkumu.

• De Ritis koeficientas – apskaičiuotas kepenų fermentų AST/ALT santykis.  Santykio padidėjimas būdingas širdies pakenkimui, o sumažėjimas rodo kepenų patologiją. De Ritis koeficientas gali būti naudojamas pirminiam kepenų ligų diferencijavimui.

Tyrimas atliekamas iš veninio  kraujo.

Atsakymas pateikiamas per 1 darbo dieną el. paštu arba per www.e-pacientas.lt