AST | Asparagininė aminotransferazė – kepenų fermentas. Padidėjęs šio fermento aktyvumas vertinamas kaip kepenų ir širdies patologijos rodiklis. 

AST koncentracija didėja esant:

• kepenų ir tulžies takų patologijai (virusiniam hepatitui, apsinuodijimui alkoholiu ir toksinėmis medžiagomis, cirozei, infekcijoms, tulžies takų uždegimams, kepenų navikams);
• miokardo infarktui;
• raumenų patologijai.

AST randama įvairiuose audiniuose, bet didžiausias šio fermento aktyvumas stebimas kepenyse ir
skersaruožiuose (širdies ir skeleto) raumenyse, todėl AST koncentracijos padidėjimas pagrinde vertinamas
kaip kepenų ir širdies patologijos rodiklis. 

Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos simptomus:

• skausmą ar maudimą po dešiniuoju šonkaulių lanku;
• pilvo pūtimą;
• apetito nebuvimą;
•  odos ir gleivinių pageltimą;
• odos niežulį;
• šlapimo ir išmatų spalvos pokyčius.

AST turi būti atliekamas kartu su ALT (alanininės aminotransferazės) tyrimu. Kartais yra skaičiuojamas šių dviejų rodiklių santykis. Jei ALT dydis yra didesnis nei AST, kepenų pažeidimo tikimybė yra didesnė, negu
širdies, inkstų ar raumenų. AST koncentracija paprastai ima didėti vėliau, negu ALT, tačiau padidėjusi
išsilaiko ilgiau.

Profilaktiškai AST tyrimas turėtų būti atliekamas ne rečiau, kaip kartą per metus. Kartu su kitais kepenų
tyrimais (ALT, GGT, šarmine fosfataze, bendru bilirubinu, tiesioginiu bilirubinu ir netiesioginiu bilirubinu) AST tyrimas yra atliekamas įtariant kepenų pažeidimą.

Atlikite AST tyrimą, pasirūpinkite savo ir artimųjų sveikata jau dabar!

Tyrimas atliekamas iš veninio kraujo.

Atsakymas pateikiamas per 1-2 darbo dienas el. paštu arba per www.e-pacientas.lt