Jodas – vienas iš žmogaus organizmui būtinų mikroelementų. Didžioji jo dalis kaupiasi skydliaukėje. Jodas įeina į skydliaukės hormonų sudėtį. Jodo galima gauti su maisto produktais, išaugintais dirvožemyje, kuriame yra jodo, jūros produktais, joduota druska. Lietuvos dirvožemyje jodo neaptinkama, todėl svarbu, kad žmonės, ypač vaikai ir nėščiosios gautų pakankamai jodo. Jodo kiekis kraujyje tiriamas, kai yra jo trūkumas ar perteklius organizme. Atitinkamai jodo trūkumas yra susijęs su hipotiroidizmu (nepakankama skydliaukės funkcija), o perteklius su hipertiroidizmu (per daug aktyvi skydliaukės funkcija). Esant jodo trūkumui žmogus sulėtėja, darosi nervingas, dirglus, priauga svorio, jaučia pastovų nuovargį, sumažėja jo fizinis ir psichinis aktyvumas. Jeigu nėščioji negauna pakankamai jodo nėštumo periodu, gali įvykti persileidimas, gimti negyvas kūdikis arba gimusiam pasireikšti augimo sulėtėjimas, gūžys, protinis atsilikimas (kretinizmas). Suaugęs žmogus ir vaikai nuo 12 metų per parą turėtų gauti 150 mikrogramų jodo, nėščiosios ir krūtimi maitinančios motinos – 200 mikrogramų, vaikai iki 7 metų – 90 mkg, 7-12 metų vaikai – 120 mkg jodo.

Tyrimas atliekamas iš veninio kraujo.

Tyrimo atsakymas pateikiamas per 10-20 darbo dienų el. paštu arba per www.e-pacientas.lt