Krepšelis vis dar tuščias
Kraujo paėmimo mokestis 4,50€
Mieli pacientai, kovo mėnesio pirmąją savaitę Garliavos procedūrinis kabinetas dirbs tik pirmadienį ir trečiadienį.
Kraujo paėmimo mokestis 4,50€
€4,50
€4,50
(CHOL) Cholesterolis – tai riebalinio tipo medžiaga, kuri randama gyvūlinės kilmės produktuose ir yra būtina žmogaus organizmui. Cholesterolis yra ląstelių membranų sudedamoji dalis, dalyvauja hormonų gamyboje, vitaminų apykaitoje bei kituose organizmo procesuose. Didžioji cholesterolio dalis yra pagaminama organizme, o likusią – gauname su maistu. Padidėjęs cholesterolio kiekis lemia širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo riziką.
,,Gerasis” ir ,,blogasis” cholesterolis:
Cholesterolis yra netirpus junginys, todėl tam, kad galėtų keliauti kraujagyslėmis, turi susijungti su baltymais. Su baltymais susijungęs cholesterolis vadinamas lipoproteinu.
Mažo tankio lipoproteinų cholesterolis (MTL) yra vadinamas “bloguoju”. Jis linkęs kauptis kraujagyslių sienelėse ir dėl to pradeda vystytis aterosklerozė – lėtinė kraujagyslių liga, kurios metu ant kraujagyslių sienelių kaupiasi riebalų bei kitų medžiagų nuosėdos ir siaurina kraujagyslių spindį, tokiu būdu trukdydamos normaliam kraujo tekėjimui.
Didelio tankio lipoproteinų cholesterolis (DTL) vadinamas ,,geruoju” – jis, priešingai nei MTL, stabdo aterosklerozės išsivystymą, nes surenka MTL perteklių ir perneša jį pašalinimui.
Dar viena cholesterolio frakcija yra trigliceridai. Tai vienas iš pagrindinių organizmo energijos ir riebalų rūgščių šaltinių. Dalis gaminama organizme, dalį gauname su maistu. Jų padidėjimas taip pat susijęs su aterosklerozės rizika.
Cholesterolį ir jo frakcijas profilaktiškai rekomenduojama tirti kelis kartus per metus. Kraujo lipidų apykaitos sutrikimas vadinamas dislipidemija.
Ši liga yra esminis širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. Svarbu laiku nustatyti dislipidėmiją, nes laiku negydyta liga gali baigtis miokardo infarktu bei išeminiu insultu.
Padidėjęs cholesterolio kiekis gali būti koreguojamas keičiant gyvenimo būdą – mityba, žalingi įpročiai, žemas fizinis aktyvumas. Įvertinus paciento riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis kartais gali prireikti vaistų, mažinančių cholesterolio kiekį organizme.
Rizikos faktoriai, didinantys cholesterolio kiekį organizme:
Tyrimas atliekamas iš veninio kraujo.
| Maisto vartojimas | Skysčių vartojimas | Kitos sąlygos |
| 12 val. nevalgyti, nevartoti maisto papildų. | 12 val. negerti saldintų gėrimų. | Bent 1 val. iki tyrimo nerūkyti. |
| 48 val. nevalgyti riebaus ir kepto maisto. | Galima gerti tik nedidelį kiekį vandens. | Vengti fizinio krūvio ir emocinės įtampos. |
Tyrimo atsakymas pateikiamas per 1 darbo dieną el. paštu arba per www.e-pacientas.lt
(CHOL) Cholesterolis – tai riebalinio tipo medžiaga, kuri randama gyvūlinės kilmės produktuose ir yra būtina žmogaus organizmui. Cholesterolis yra ląstelių membranų sudedamoji dalis, dalyvauja hormonų gamyboje, vitaminų apykaitoje bei kituose organizmo procesuose. Didžioji cholesterolio dalis yra pagaminama organizme, o likusią – gauname su maistu. Padidėjęs cholesterolio kiekis lemia širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo riziką.
,,Gerasis” ir ,,blogasis” cholesterolis:
Cholesterolis yra netirpus junginys, todėl tam, kad galėtų keliauti kraujagyslėmis, turi susijungti su baltymais. Su baltymais susijungęs cholesterolis vadinamas lipoproteinu.
Mažo tankio lipoproteinų cholesterolis (MTL) yra vadinamas “bloguoju”. Jis linkęs kauptis kraujagyslių sienelėse ir dėl to pradeda vystytis aterosklerozė – lėtinė kraujagyslių liga, kurios metu ant kraujagyslių sienelių kaupiasi riebalų bei kitų medžiagų nuosėdos ir siaurina kraujagyslių spindį, tokiu būdu trukdydamos normaliam kraujo tekėjimui.
Didelio tankio lipoproteinų cholesterolis (DTL) vadinamas ,,geruoju” – jis, priešingai nei MTL, stabdo aterosklerozės išsivystymą, nes surenka MTL perteklių ir perneša jį pašalinimui.
Dar viena cholesterolio frakcija yra trigliceridai. Tai vienas iš pagrindinių organizmo energijos ir riebalų rūgščių šaltinių. Dalis gaminama organizme, dalį gauname su maistu. Jų padidėjimas taip pat susijęs su aterosklerozės rizika.
Cholesterolį ir jo frakcijas profilaktiškai rekomenduojama tirti kelis kartus per metus. Kraujo lipidų apykaitos sutrikimas vadinamas dislipidemija.
Ši liga yra esminis širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. Svarbu laiku nustatyti dislipidėmiją, nes laiku negydyta liga gali baigtis miokardo infarktu bei išeminiu insultu.
Padidėjęs cholesterolio kiekis gali būti koreguojamas keičiant gyvenimo būdą – mityba, žalingi įpročiai, žemas fizinis aktyvumas. Įvertinus paciento riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis kartais gali prireikti vaistų, mažinančių cholesterolio kiekį organizme.
Rizikos faktoriai, didinantys cholesterolio kiekį organizme:
Tyrimas atliekamas iš veninio kraujo.
| Maisto vartojimas | Skysčių vartojimas | Kitos sąlygos |
| 12 val. nevalgyti, nevartoti maisto papildų. | 12 val. negerti saldintų gėrimų. | Bent 1 val. iki tyrimo nerūkyti. |
| 48 val. nevalgyti riebaus ir kepto maisto. | Galima gerti tik nedidelį kiekį vandens. | Vengti fizinio krūvio ir emocinės įtampos. |
Tyrimo atsakymas pateikiamas per 1 darbo dieną el. paštu arba per www.e-pacientas.lt
© 2024 Visos teisės saugomos medtest.lt
Daugiau rezultatų
