Kiekvienas žmogus bent kartą per metus privalo profilaktiškai pasitikrinti savo sveikatą. Net jeigu nejaučiate jokių ligos simptomų, atliktas išsamus kraujo tyrimas leis įsitikinti, ar visi organai ir jų sistemos veikia sklandžiai, nėra kokių nors sutrikimų ar paslėptos ligos. Išsamiausioje maksimalioje moters profilaktinio ištyrimo programoje surinkti visi svarbiausi, pagrindiniai tyrimai, kuriuos atlikę, galėsite jaustis ramūs dėl savo sveikatos.

• Bendras Kraujo Tyrimas – tai pirminis kraujo tyrimas, rodantis kraujo forminių elementų (leukocitų, eritrocitų, trombocitų) kiekį, tūrį, formą, rūšinį pasiskirstymą, taip pat hemoglobino kiekį ir kraujo tirštumą. Jis gali parodyti uždegimą, mažakraujystę, bakterinio ar virusinio pobūdžio infekcijas, kraujo ligas.
• Šlapimo Tyrimas – greitai atliekamas, neinvazyvus, tačiau labai informatyvus laboratorinis tyrimas, atspindintis inkstų, šlapimo takų ir kitų organų būklę. Net ir nesant patologijos įtarimų, šlapimo tyrimą profilaktiškai rekomenduojama atlikti bent kartą per metus. Geriausiai tyrimui tinka rytinis šlapimas, vidurinė jo porcija. Šlapimas turi būti surenkamas tik į specialų, tam skirtą indelį, kurį galima įsigyti vaistinėse.
• Natris – pagrindinis organizmo katijonas, reguliuojantis elektrolitų-skysčių balansą.
• Kalis – vienas svarbiausių mikroelementų žmogaus organizme. Jis būtinas visų organizmo ląstelių gyvybei ir pagrindinėms funkcijoms – organizmo skysčių pusiausvyrai, normaliai nervų sistemos ir širdies veiklai – užtikrinti.
• Magnis – svarbus mikroelementas, kuris reikalingas širdies ir kraujagyslių, raumenų, nervų sistemos, kaulų funkcionavimui, padeda palaikyti normalius žmogaus organizmo biocheminius procesus.
• Kalcis – beveik 99 proc. viso organizmo kalcio yra kauluose ir dantyse. Tačiau ta jo dalis, kuri randama serume, fiziologiniu požiūriu yra svarbesnė. Kalcis, esantis ne kaulų audinyje, vaidina svarbų vaidmenį perduodant elektrinį impulsą raumenų, taip pat ir širdies raumens skaiduloms, reguliuoja jos veiklą. Taip pat jis svarbus krešėjimo sistemoms, fermentinių reakcijų reguliavimui.
• Geležis – geležies trūkumas pasitaiko žymiai dažniau negu perteklius. Geležies koncentracija sumažėja esant geležies trūkumui maiste, lėtiniams kraujavimams, lėtinėms ligoms (TBC, onkologinėms ir kt.), vitamino C nepasisavinimui. Tai gali lemti geležies stokos mažakraujystę, pablogėjusią bendrą organizmo, odos, plaukų, nagų būklę, energijos stoką.
• Feritinas – baltymas, randamas visuose organizmo audiniuose ir skysčiuose. Feritinas – geriausias rodiklis diagnozuojant geležies trūkumą, atspindi geležies atsargas organizme. Feritino koncentracija gali padidėti esant lėtinėms ligoms, kepenų ligoms, navikams, hipertirozei, hemosiderozei ir kt.
• Gliukozė – svarbiausias organizmo angliavandenis ir energijos šaltinis.  Padidėjęs gliukozės kiekis gali būti nustatomas, kai yra: cukrinis diabetas, sutrikusi gliukozės tolerancija, Cushing sindromas, akromegalija, pankreatitas ir kt. ligos. Sumažėjęs gliukozės kiekis gali būti nustatomas, kai yra: inkstų ligos, širdies ligos, badavimas, sepsis, insulino perdozavimas, nepavalgius po insulino vartojimo ir kt.
• Cholesterolis – bendrojo cholesterolio kiekio padidėjimas kraujyje yra svarbiausias aterosklerozės rizikos veiksnys.
• Trigliceridai – pagrindinis riebalų rūgščių šaltinis organizme. Trigliceridų nustatymas svarbus įvertinant išeminės širdies ligos riziką. Asmenims, turintiems mažą DTL bei didelį trigliceridų kiekį, išeminės širdies ligos rizika daug didesnė nei tiems, kurių kraujyje šių pokyčių nenustatoma.
• DTL | Didelio Tankio Cholesterolis – „gerasis cholesterolis“, viena iš cholesterolio frakcijų. DTL padidėjimas, priešingai negu kitų cholesterolio frakcijų, sumažina išeminės širdies ligos riziką. Sumažėjimas šią riziką didina.
• MTL | Mažo Tankio Cholesterolis – „blogasis cholesterolis“. Padidėjęs MTL yra jautrus rodiklis ir kartu su cholesteroliu rodo padidėjusią aterosklerozės riziką, todėl jie yra pagrindiniai aterogenai. Tačiau visi rizikos veiksniai turėtų būti vertinami kompleksiškai, atlikus bendrojo cholesterolio ir visų jo frakcijų tyrimus.
• C-reaktyvinis Baltymas | CRB – vienas geriausių uždegimo aktyvumo rodiklių. Esant infekcijai, audinių griuvimui, piktybinių navikų augimui, imunologinei patologijai, CRB koncentracija didėja. CRB rodiklio pokyčiai atsiranda praėjus 5-10 valandų nuo infekcijos pradžios. Baigiantis uždegiminei reakcijai, CRB nukrinta iki normos lygio maždaug po paros. Todėl šio rodiklio nustatymas – ideali priemonė stebėti uždegiminį procesą.
• Pankreatinė Amilazė – specifiškiausias kasos uždegimo rodiklis. Jis nepadidėja esant kitiems patologiniams procesams, išskyrus tuos, kurie pažeidžia kasą. Šio rodiklio padidėjimas gali rodyti ūmų pankreatitą, taip pat lėtinio pankreatito paūmėjimą.
• Kepenų Rodiklis GOT | AST – padidėjęs šio fermento aktyvumas vertinamas kaip kepenų ir širdies patologijos rodiklis. AST koncentracija didėja esant kepenų ir tulžies takų patologijai (virusiniam hepatitui, apsinuodijimui alkoholiu ir toksinėmis medžiagomis, cirozei, infekcijoms ir kt.), miokardo infarktui, raumenų patologijai.
• Kepenų Rodiklis GPT | ALT – šio fermento padidėjęs aktyvumas vertinamas kaip kepenų patologijos rodiklis. ALT – vienas jautriausių kepenų pažeidimo rodiklių. Didelis ALT koncentracijos padidėjimas nustatomas sergant ūmiu hepatitu. Mažesnis padidėjimas būdingas medikamentiniams, toksiniams, mechaniniams hepatitams, cholecistitams.
• Kepenų Rodiklis Gama-GT – vienas jautriausių cholestazinio kepenų pažeidimo rodiklių. Vienkartinis ir pastovus alkoholio ar hepatotoksinių medžiagų (t.p. medikamentų) panaudojimas taip pat gali sukelti GGT padidėjimą serume.
•  

Tyrimas atliekamas iš veninio kraujo.

Atsakymas pateikiamas per 2–7 darbo dienas el. paštu arba per www.e-pacientas.lt