Kiekvienas žmogus bent kartą per metus privalo profilaktiškai pasitikrinti savo sveikatą. Net jeigu nejaučiate jokių ligos simptomų, atliktas išsamus kraujo tyrimas leis įsitikinti, ar visi organai ir jų sistemos veikia sklandžiai.

Moterų organizmo ištyrimo programos sukurtos atsižvelgiant į kiekvieno individualius poreikius – pasirinkimas gali būti nuo minimalaus iki maksimalaus ištyrimo. Specialistų sukurta programa efektyviai įvertina organizmo būklę, užtikrinant, kad tyrimai atspindėtų kiek įmanoma daugiau svarbių sveikatos aspektų. Tai leidžia pasirinkti tinkamiausią tyrimų lygį pagal savo poreikius ir užtikrinti, kad sveikatos stebėjimas būtų individualizuotas ir tikslingas.

Extra mini ištyrimo paketas

Extra mini ištyrimo paketas yra skirtas minimaliam, bet efektyviam sveikatos būklės įvertinimui. Pakete esantys tyrimai padeda įvertinti kraujo sudėtį, gliukozės kiekį, širdies ir kraujagyslių sveikatą bei kepenų, inkstų ir skydliaukės funkcijas. Tai leidžia anksti identifikuoti problemas ir imtis prevencinių priemonių, gerinant bendrą sveikatą.

Mini ištyrimo paketas
Mini ištyrimo paketas yra išsamesnis nei extra mini ir apima daugiau organizmo sistemų. Renkantis mini paketą galima išsamiau patikrinti širdies ir kraujagyslių, kepenų, inkstų, kasos, endokrininės sistemos veiklą, elektrolitų, gliukozės kiekį kraujyje, taip pat pakete yra įtrauktas kiaušidžių vėžio žymens tyrimas. Tai suteikia išsamų vaizdą apie organizmo būklę ir leidžia anksti identifikuoti galimas problemas.

Midi ištyrimo paketas

Midi paketas pasižymi didesniu tyrimų skaičiumi nei ankstesni du paketai, suteikdamas dar išsamesnį ir tikslesnį sveikatos įvertinimą. Midi ištyrimo pakete įtraukti išsamūs įvairių organizmo sistemų tyrimai, elektrolitų, mikroelementų, taip pat vėžio žymenų tyrimai, kurie įvertina storosios žarnos, plaučių, kepenų, kiaušidžių, krūtų, kasos, žarnyno, skrandžio ir kepenų vėžį.

Maxi ištyrimo paketas

Maxi ištyrimo paketas sudarytas iš ypač plataus tyrimų spektro. Šiame pakete įtraukti ne tik įprasti rutininiai sveikatos rodikliai, bet ir specializuoti tyrimai, kurie leidžia giliau suprasti organizmo būklę. Maxi paketas suteikia ypač išsamų vaizdą apie kraujo sudėtį, inkstų, kepenų, širdies ir kraujagyslių, skydliaukės, kasos funkcijas, elektrolitų, vitaminų kiekį, autoimuninius susirgimus, infekcines ligas ir daug kitų aspektų.

Tai puikus būdas gauti tikslią ir visapusišką informaciją apie savo sveikatą. Pasirinkus Maxi ištyrimo paketą, pacientas ne tik galės tiksliai sužinoti apie svarbius sveikatos rodiklius, bet ir anksti identifikuoti potencialias problemas, leidžiančias imtis efektyvių sveikatos gerinimo priemonių.

Geriausias laikas pasirūpinti savo ir artimųjų sveikata – dabar!

Tyrimų aprašymai

BENDRI TYRIMAI

• Bendras kraujo tyrimas – naudojamas įvertinti kraujo forminių elementų (leukocitų, eritrocitų, trombocitų ir kt.) kiekį. Pagal rezultatus galima daryti išvadas apie imunitetą, organizmo gebą pernešti deguonį į ląsteles bei kraujo krešėjimą.

• C-reaktyvinis Baltymas | CRB – vienas geriausių uždegimo aktyvumo rodiklių. Esant infekcijai, audinių griuvimui, piktybinių navikų augimui, imunologinei patologijai, CRB koncentracija didėja. CRB rodiklio pokyčiai atsiranda praėjus 5-10 valandų nuo infekcijos pradžios. Baigiantis uždegiminei reakcijai, CRB nukrinta iki normos lygio maždaug po paros. Todėl šio rodiklio nustatymas – ideali priemonė stebėti uždegiminį procesą.

• *Bendras šlapimo tyrimas – greitai atliekamas, neinvazyvus, tačiau labai informatyvus lKratorinis tyrimas, atspindintis inkstų, šlapimo takų ir kitų organų būklę. Net ir nesant patologijos įtarimų, šlapimo tyrimą profilaktiškai rekomenduojama atlikti bent kartą per metus.  Geriausiai tyrimui tinka rytinis šlapimas, vidurinė šlapimo porcija. Šlapimas turi būti surenkamas tik į specialų, tam skirtą indelį, kurį galima įsigyti vaistinėse.

MIKROELEMENTŲ IR VITAMINŲ TYRIMAI

• Kalis – vienas svarbiausių mikroelementų žmogaus organizme, palaikantis sveiką inkstų, širdies, raumenų, nervų veiklą bei organizmo skysčių pusiausvyrą. Kalio kraujo tyrimas gali padėti stebėti arba diagnozuoti būkles kaip inkstų ligos, aukštas kraujospūdis ir širdies ligos, susijusios su sutrikusiu kalio kiekiu. Dažniausia kalio trūkumo priežastis – kalio netekimas su šlapimu dėl vaistų vartojimo (diuretikai), kurie padidina šlapinimąsi. Vėmimas, viduriavimas taip pat gali sukelti pernelyg didelį kalio netekimą iš virškinamojo trakto. Per didelį kalio kiekį organizme gali sukelti: inkstų liga, antinksčių sutrikimas – Adisono liga, nudegimai ar operacijos, 1 tipo cukrinis diabetas, mityba ir papildai – maisto produktų vartojimas kuriuose yra per daug kalio.

• Natris – pagrindinis organizmo katijonas, reguliuojantis vandens apykaitos subalansavimą. Natrio koncentracija paprastai nustatoma vertinant elektrolitų-skysčių balansą, dehidrataciją. Natrio kiekis kraujyje padidėja esant šioms būklėms: dehidratacijai, Cushing sindromui, viduriavimui, nekompensuotam cukriniam diabetui, inkstų nepakankamumui ir kt. Natrio koncentracija kraujyje gali sumažėti gydant diuretikais, esant hipotirozei, antinksčių nepakankamumui, nudegimams, natrio netekimui virškinamąjame trakte (vėmimas, viduriavimas, fistulės).

• Chloras – vienas pagrindinių kūno anijoninių elektrolitų, jis padeda valdyti vandens kiekį ląstelėse bei organizmo skysčiuose (kraujas, limfa, tarpląstelinis skystis), padeda palaikyti kraujo tūrį ir pH. Chloras pagrinde gaunamas iš druskos, pašalinamas su šlapimu. Chloro koncentracijos padidėjimas ir sumažėjimas dažnai sutampa su natrio koncentracijos padidėjimu ir sumažėjimu. Koncentracijos kraujyje sutrikimai dažniausiai atsiranda dėl per didelio ar nepakankamo druskos kiekio vartojimo, dehidratacijos, lėtinių inkstų ligų, viduriavimo ir vėmimo.
• Magnis – svarbus mikroelementas, kuris reikalingas širdies ir kraujagyslių, raumenų, nervų sistemos, kaulų funkcionavimui, padeda palaikyti normalius žmogaus organizmo biocheminius procesus.

• Geležis – mineralas, būtinas tinkamai hemoglobino (esančio raudonuosiuose kraujo kūneliuose), reikalingo deguoniui transportuoti kraujyje, funkcijai. Taip pat svarbus formuojant jungiamąjį audinį ir gaminant hormonus. Geležies koncentracija sumažėja esant lėtiniams kraujavimams, lėtinėms ligoms (tuberkuliozei, onkologinėms ir kt.), vitamino C nepasisavinimui, šie faktoriai gali sukelti anemiją, virškinimo sutrikimus, silpnumo pojūtį ir apsunkintą mąstymą.

• Kalcis –  būtinas mikroelementas, reikalingas organizmui stiprinti kaulus, dantis ir jungiamuosius audinius, kontroliuoti raumenų susitraukimą ir atsipalaidavimą, palaikyti širdies veiklą, normalizuoti kraujo krešėjimo procesus, reguliuoti fermentines reakcijas, taip pat sklandžiai perduoti nervinius impulsus tarp ląstelių. Sveiko kalcio kiekio organizme palaikymas padeda sumažinti riziką susirgti ligomis, susijusiomis su aukštu kraujospūdžiu, ypač nėštumo metu. Taip pat mažina gaubtinės ir tiesiosios žarnos adenomų (nepiktybinių auglių) riziką.

• Jonizuotas kalcis – jonizuotas kalcis, arba laisvas kalcis, yra aktyvioji bendro kalcio dalis, kuri parodo kiek kalcio yra panaudojama organizmo procesuose. Šis kalcis yra esminis nervų funkcijos palaikymui, svarbus membranų pralaidumui, raumenų susitraukimams, liaukų sekrecijai ir kraujo krešėjimo procesams.

• Fosforas – tai mikroelementas, dalyvaujantis daugelyje organizmo reakcijų. Jis yra esminė kaulų ir dantų sudedamoji dalis, palaiko organizmo rūgščių-šarmų balansą, dalyvauja vitamino D ir kalcio pasisavinime bei yra ypač svarbus maitinančioms • mamoms, nes dalyvauja pieno gamyboje. Jo disbalansas svarbus kaulinio audinio apykaitoje, širdies ir kraujagyslių sistemos bei inkstų veikloje.

• Feritinas – tai baltymas, kuris geriausiai atspindi geležies atsargų kiekį organizme. Tai daug jautresnis ir specifiškesnis rodiklis nei serumo geležis.

• Vitaminas D – padeda organizmui pasisavinti kalcį, fosforą ir magnį, reguliuoja kalcio ir fosforo įsiurbimą žarnyne, padeda šioms medžiagoms išsilaikyti kauluose ir dantyse, padeda išvengti rachito, artrito ir osteoporozės, dalyvauja augimo ir brendimo procesuose, būtinas sveikai nervų sistemai ir imunitetui. Žmogaus organizme Vitaminas D susidaro veikiant ultravioletiniams spinduliams. Su maistu jo gaunama nedaug. Trūkstant vitamino D, vaikams vystosi rachitas, deformuojasi kaukolė ir stuburas, žandikauliai, sutrinka dantų augimas, atsiranda dėmių dantų emalyje, susilpnėja imunitetas, gali pasireikšti silpnumas, nuovargis, depresija.

• Vitaminas B12 –  būtinas užtikrinti sklandžią nervų sistemos veiklą, eritrocitų bei DNR gamybai. Vitaminas B12 gaunamas su maistu. Geriausi natūralūs jo šaltiniai yra gyvulinės kilmės maistas (mėsa, žuvis, sūris, kiaušiniai).

• Folio rūgštis – būtinas organizmo augimui ir vystymuisi, naujų ląstelių susidarymui ir regeneracijai, DNR gamybai. Folio rūgštis svarbi baltymų apykaitai, nukleino rūgščių sintezei, normaliai smegenų funkcijai, kepenų veiklai, protinei ir emocinei sveikatai, sveikiems plaukams. Folio rūgštis reikalinga raudonųjų kraujo ląstelių susidarymui kaulų čiulpuose ir geležies panaudojimui organizme, gali palengvinti depresijos simptomus. Folio rūgšties trūkumas gali sukelti mažakraujystę.

ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ TYRIMAI

• Gliukozė serume – pagrindinis organizmo angliavandenis ir parametras cukriniam diabetui nustatyti. Gliukozės kiekis veniniame kraujyje gali būti nustatomas tiriant serumą (kraujas imamas į paprastą biochemijai skirtą mėgintuvėlį be priedų). Padidėjęs gliukozės kiekis gali būti nustatomas, kai yra: diabetas, sutrikusi gliukozės tolerancija, Cushing sindromas, akromegalija, pankreatitas, kasos vėžys, feochromocitoma, tireotoksikozė, stresas (pvz., nudegimų metu), nėščiųjų diabetas, kai kurių medikamentų vartojimas. Sumažėjęs gliukozės kiekis gali būti nustatomas, kai yra: inkstų ligos, širdies ligos, badavimas, sepsis, insulino perdozavimas, nepavalgius po insulino vartojimo, antidiabetinių geriamųjų vaistų perdozavimas, insulinoma. Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje gali pasireikšti šiais simptomais: nuolatinis noras valgyti, nuovargis, dažnas šlapinimasis, troškulys, svorio netekimas, dažnesni infekciniai susirgimai (ypač šlapicrmo ir lytinių takų), išsausėjusi oda, dėmesio sukaupimo sunkumai, neaiškus matymas, blogai gyjančios žaizdos, impotencija. Kai gliukozės kiekis kraujyje sumažėja, gali pasireikšti šie simptomai: silpnumas, nuovargis, dusulys, rankų ir kojų tirpimas, burnos džiūvimas, dirglumas ir nemiga, odos blyškumas.

• Cholesterolis – bendrojo cholesterolio kiekio padidėjimas kraujyje yra svarbiausias aterosklerozės rizikos veiksnys. Esant bendrojo cholesterolio kiekio padidėjimui ši rizika vertinama kartu su kitų jo frakcijų – MTL, DTL bei trigliceridų tyrimo rezultatais.

• DTL cholesterolis – „gerasis cholesterolis“, viena iš cholesterolio frakcijų. DTL padidėjimas, priešingai negu kitų cholesterolio frakcijų, sumažina išeminės širdies ligos riziką. Sumažėjimas šią riziką didina.

• MTL cholesterolis – „blogasis cholesterolis“. Padidėjęs MTL yra jautrus rodiklis ir kartu su cholesteroliu rodo padidėjusią aterosklerozės riziką, todėl jie yra pagrindiniai aterogenai. Tačiau visi rizikos veiksniai turėtų būti vertinami kompleksiškai, atlikus bendrojo cholesterolio ir visų jo frakcijų tyrimus. Aterogeniškumo koeficientas (AK) rodo „blogojo“ ir “gerojo“ cholesterolių kiekio kraujyje santykį ir, atitinkamai, aterosklerozės rizikos laipsnį. Kuo DTL cholesterolio kiekis yra didesnis, atitinkamai aterogeniškumo koeficientas bus mažesnis. Normoje AK neturėtų viršyti 3. Kuo daugiau jis viršija normą, tuo aterosklerozės rizika yra didesnė.

• Trigliceridai – pagrindinis riebalų rūgščių šaltinis organizme. Trigliceridų nustatymas svarbus apibūdinant hiperlipidemijas ir įvertinant išeminės širdies ligos riziką. Asmenims, turintiems mažą DTL bei didelį trigliceridų kiekį, išeminės širdies ligos rizika daug didesnė nei tiems, kurių kraujyje šių pokyčių nenustatoma.

• Kreatinkinazė (CK) – daugiausia kreatinkinazės randama skersaruožiuose skeleto ir širdies raumenyse bei smegenų audinyje. Kiekviename organe randama kitoks skirtingų kreatinkinazės izofermentų santykis. Bendros kreatinkinazės padidėjimas serume būdingas miokardo infarktui, Duchenne miodistrofijai, polimiozitui, raumenų traumai, galvos traumai ir kt.

• Laktatdehidrogenazė (LDH) – yra viduląstelinis fermentas, todėl jo kiekis kraujyje padidėja, kai ląstelės yra pažeidžiamos. LDH tyrimas gali būti naudojamas įtariant įvairios kilmės ląstelių pažeidimą, pvz.: po traumų, kaulų lūžių, infekcijų, esant onkologiniams susirgimams bei kita. Dažnai LDH kiekis padidėja esant hemolizei (eritrocitų suirimas). Taip pat šis tyrimas atliekamas įtarus širdies infarktą, nes dėl šios būklės pažeistos širdies raumens ląstelės į kraują išskiria didelį šio fermento kiekį. LDH kiekio kraujyje sumažėjimas diagnostinės reikšmės neturi.

KREŠUMO TYRIMAI

• Protrombino laiko nustatymas Quick’o metodu (PT/INR) – protrombino komplekso aktyvumas arba protrombino laikas.  Šio tyrimo pagalba įvertinamas išorinės krešėjimo sistemos priklausančių nuo vitamino K faktorių II,VII, X aktyvumas, bei V faktorius.  Kadangi vit. K ir visi šie faktoriai sintetinami kepenyse, PT tyrimas gali būti atliekamas kepenų ligų diagnostikos bei jų gydymo kontrolės tikslais.

• Fibrinogenas – tai vienas svarbiausių kraujo plazmos baltymų, dalyvaujančių kraujo krešėjimo procese. Fibrinogenas prisideda prie fibrino (krešulio pagrindinė sudedamoji dalis) formavimo. Fibrinogenas taip pat skatina kraujo krešėjimą ir trombocitų agregaciją. Fibrinogeno koncentracijos padidėjimas gali rodyti, kad organizme vyksta uždegiminis procesas arba intoksikacija. Taip pat gali padidėti po traumų, operacijų bei nėštumo metu. Sumažėti gali dėl kepenų ligų.

KEPENŲ FERMENTAI

• Asparagininė transaminazė (AST) – kepenų fermentas. Padidėjęs šio fermento aktyvumas vertinamas kaip kepenų ir širdies patologijos rodiklis.

• Alanininė aminotransferazė (ALT) – fermentas, vienas jautriausių kepenų pažeidimo rodiklių. Ypač didelis ALT koncentracijos padidėjimas nustatomas sergant ūmiu hepatitu (gali didėti net iki 10-20 kartų).

• De Ritis koeficientas – apskaičiuotas kepenų fermentų AST/ALT santykis. Sveikų žmonių jis yra 1,33 ± 0,42. Šio santykio padidėjimas būdingas širdies pakenkimui, o sumažėjimas rodo kepenų patologiją. De Ritis koeficientas gali būti naudojamas pirminiam kepenų ligų diferencijavimui.

• Gama-gliutamiltransferazė (GGT) – vienas iš biocheminių tyrimų, padedantis įvertinti kepenų būklę. Gama gliutamiltransferazės tyrimas informatyvus esant kepenų pažeidimams, o ypač kai yra cholestazinis sindromas (sutrikęs tulžies nutekėjimas). GGT tyrimas kai kuriais atvejais gali būti naudojamas kaip atrankinis, piktnaudžiavimo alkoholiu nustatymui.

• Šarminė fosfatazė – yra gaminama kepenyse, kauluose, žarnyne, placentoje, inkstuose, plaučiuose. Tai informatyvus kepenų ir kaulų patologijos rodiklis. Kepenyse šarminės fosfatazės padidėjimas susijęs su mechanine tulžies nutekėjimo kliūtimi (akmuo, kasos galvutės navikas, cista, kepenų pūlinys, parazitai ir kt.). Šarminės fosfatazės koncentracija taip pat gali padidėti nėštumo metu, vaikams intensyvaus kaulų augimo stadijoje, bei esant kaulų patologijai. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad šarminės fosfatazės koncentracija kraujyje gali padidėti po valgio, todėl kraujas šiam tyrimui turi būti imamas nevalgius.

• Bendras Bilirubinas – kepenų ir tulžies pūslės funkcijos rodiklis, taip pat jo kiekis gali padidėti esant hemolizei. Šio pigmento kaupimasis audiniuose pasiriškia gelta. B. bilirubino koncentracija kraujyje didėja esant įvairioms kepenų ligoms, hemolizei, navikams kepenyse ir kasos galvutėje, tulžies takų akmenligei ir kt.

• Tiesioginis Bilirubinas – tiesioginio bilirubino tyrimas atliekamas, kai norima ištirti kepenų ir tulžies takų patologiją. Jo koncentracija didėja, kai yra ūmus virusinis hepatitas, tulžies takų akmenligė, mechaninė gelta, citomegalo viruso infekcija, infekcinė mononukleozė, kepenų cirozė, parazitai kepenyse, metastazės kepenyse. Sergant tulžies sistemos ligomis, sutrinka bilirubino patekimas į hepatocitus, kaupimasis juose ir ekskrecija. Šioms ligoms būdinga įvairiai padidėjusi ir konjuguotojo (tiesioginio), ir nekonjuguotojo (netiesioginio) bilirubino koncentracija kraujo serume.

• Netiesioginis bilirubinas – apskaičiuojamas iš bendro bilirubino reikšmės atimant tiesioginio bilirubino reikšmę. Netiesioginio bilirubino kiekio padidėjimas susijęs su hemolize ir kitais patologiniais procesais, vykstančiais bilirubino apykaitoje – Gilbert, Crigler-Najjar sindromai, eritropoezės ir hemoglobino gamybos sutrikimai, susiję su vitamino B12 ir folio rūgšties trūkumu.

KASOS IR INKSTŲ TYRIMAI

• Kreatininas (CREA) – vienas iš svarbiausių glomerulų filtracijos ir inkstų funkcijos rodiklių.Kreatininas susidaro raumenyse ir patekęs į kraują filtruojasi inkstų glomeruluose. Sutrikus filtracinei inkstų funkcijai, kreatinino koncentracija serume didėja. Kreatinino filtracija priklauso nuo funkcionuojančių glomerulų kiekio. Jeigu funkciškai aktyvių glomerulų kiekis sumažėja, tuomet kreatinino koncentracija serume didėja. Kreatininas yra galutinis kreatino metabolizmo produktas. Kreatinino kiekio padidėjimas – informatyvus inkstų nepakankamumo rodiklis. Kreatinino koncentracija taip pat gali priklausyti nuo amžiaus ir raumenų masės. Esant inkstų ligoms, šlapimo takų obstrukcijai, su amžiumi ir esant padidėjusiai raumenų masei kreatinino koncentracija kraujyje didėja. Sumažėjusi raumenų masė, raumenų distrofija, nėštumas gali įtakoti mažesnę kreatinino koncentraciją kraujyje. Kreatinino tyrimas dažniausiai atliekamas, kai reikia įvertinti inkstų glomerulų filtraciją, funkcionuojančių glomerulų skaičių ir inkstų ligos sunkumo laipsnį.

• Šlapimo rūgštis (UA) – šlapimo rūgšties rodiklis dažniausiai naudojamas podagrai ir hiperurikemijai (padidėjusiam šlapimo rūgšties kiekiui kraujyje) nustatyti ir stebėti gydymo eigą. Šlapimo rūgšties koncentracija kraujyje priklauso nuo purininių nukleotidų apykaitos. Jos koncentracijos didėjimas kraujyje daugiausiai susijęs su baltymų pertekliumi (podagra) arba audinių griuvimu. Dažniausia hiperurikemijos priežastis – inkstų pažeidimai.

• Šlapalas (UREA) – vienas svarbiausių inkstų funkcijos rodiklių. Šlapalas yra galutinis baltymų apykaitos produktas, sintezuojamas kepenyse. Šlapalo koncentracija organizme priklauso nuo to, kaip greit jį gamina kepenys ir kaip greit išskiria inkstai. Kartu su kreatininu šis parametras naudojamas inkstų funkcijai įvertinti. Abu rodikliai papildo vienas kitą. Šlapalo koncentracija mažėja esant kepenų ligoms, kuomet sutrinka jo sintezė, taip pat nėštumo metu. Šlapalo koncentracijai taip pat gali turėti baltyminio maisto vartojimas. Gausus baltymų vartojimas šlapalo koncentraciją gali padidinti, tuo tarpu badaujant ji mažėja.

• Bendras Baltymas (TP) – skirtas bendrai  būklei įvertinti, padeda aptikti prastos mitybos būklę, žarnyno, kasos, kepenų ligas ir inkstų funkcijos sutrikimus. Žmogaus organizmo pagrindą sudaro baltymai. Jie įeina į visų audinių sudėtį. Įvairių medžiagų metabolizme dalyvauja baltymai, atliekantys specifines funkcijas.

• Pankreatinė amilazė (P-AMY) – specifiškiausias kasos uždegimo rodiklis. Jis nepadidėja esant kitiems patologiniams procesams, išskyrus tuos, kurie pažeidžia kasą. Šio rodiklio padidėjimas gali rodyti ūmų pankreatitą, lėtinio pankreatito paūmėjimą, dvylikapirštės žarnos perforaciją į kasą. Sumažėjimas kartais gali rodyti kasos vėžį.

• Albuminas – pagrindinė organizmo transportinė medžiaga. Jis perneša kalcį, manganą, cinką, hormonus, medikamentus. Kepenų ligos sutrikdo albumino sintezę, jų kiekis plazmoje sumažėja. 50% visų kepenyse sintetinamų baltymų sudaro albuminai.
• Lipazė – tai kasoje gaminamas fermentas, kuris dalyvauja maisto virškinimo procese skaidant riebalus. Kraujo lipazės tyrimas dažniausiai atliekamas siekiant įvertinti kasos veiklą, tai vienas informatyviausių pankreatito (kasos uždegimo) rodiklių. Lipazės kiekis stipriai padidėja esant ūmiam pankreatitui, kasos latakų nepraeinamumui, kasos vėžiui.

SĄNARIŲ LIGŲ TYRIMAI

• Reumatoidinis faktorius (RF) – reumatoidinio faktoriaus laboratorinis tyrimas patogus artritų diferencinei diagnostikai bei jų eigos prognozei įvertinti. Nedidelis RF koncentracijos padidėjimas gali būti nesusijęs su reumatoidiniu artritu. Esant didesnei reumatoidinio faktoriaus koncentracijai kraujyje, reumatoidinio proceso tikimybė yra proporcingai didesnė. Koncentracijos dydis koreliuoja su reumatoidinio proceso aktyvumu. Kartais Reumatoidinio faktoriaus padidėjimas nustatomas ir sergant kitomis autoimuninėmis reumatinėmis bei nereumatinėmis ligomis (pvz., sistemine raudonąja vilklige, Sjogreno sindromu, lėtinėmis kepenų ligomis, parazitinėmis ir virusinėmis infekcinėmis ligomis ir kt.)

• Antikūnai prieš ciklinį citrulininį peptidą (anti-CCP) – vienas geriausių reumatoidinio artrito laboratorinių rodiklių. Rodiklio padidėjimo laipsnis rodo reumatoidinio artrito prognozę ir ligos agresyvumą (kuo didesnė rodiklio vertė, tuo eiga agresyvesnė). Palyginti su reumatoidinio faktoriaus tyrimu, anti-CCP šiek tiek specifiškesnis ir jautresnis, ypač ankstyvose reumatoidinio artrito stadijose.

SKYDLIAUKĖS TYRIMAI

• Skydliaukę stimuliuojantis hormonas (TSH/TTH) – tai hipofizės (smegenų dalies) išskiriamas hormonas, kurio pagrindinė funkcija yra stimuliuoti skydliaukę gaminti ir išskirti pagrindinius skydliaukės hormonus – tiroksiną (T4) ir trijodtironina (T3). T3 ir T4 yra esminiai hormonai, kurie reguliuoja organizmo metabolizmą, energijos lygį ir kitus svarbius fiziologinius procesus. TSH kiekis kraujyje yra itin jautrus skydliaukės veiklos rodiklis. Kai skydliaukės hormonų kiekis kraujyje yra per mažas, hipofizė išskiria daugiau TSH, kad skatintų skydliaukę gaminti daugiau hormonų. Atvirkščiai, jei skydliaukės hormonų lygis yra per didelis, TSH gamyba mažėja, siekiant sumažinti skydliaukės hormonų gamybą.

• Laisvas Tiroksinas (FT4) – skydliaukės hormonas. Kartu su laisvu trijodtironinu (FT4) jis reguliuoja medžiagų apykaitą organizme. Laisvas tiroksinas yra aktyvi tiroksino forma. Laisvo tiroksino nustatymas yra vienas svarbiausių skydliaukės patologijos rodiklių. Kartais jis naudojamas ir kitų patologinių būklių (pvz., sutrikusių mėnesinių) stebėjimui. FT4 dažniausiai nustatomas kartu su tireotropiniu hormonu (TSH). Laisvo tiroksino vertės padidėjimas ir TSH sumažėjimas rodo suintensyvėjusią skydliaukės veiklą (hipertirozę). Laisvo tiroksino vertės sumažėjimas ir TSH padidėjimas rodo nepakankamą skydliaukės funkciją (hipotirozę).

• Laisvas Trijodtironinas (FT3) – skydliaukės hormonas, kuris pasižymi į tiroksiną panašiu periferiniu poveikiu. Jis pasigamina iš tiroksino. Didžioji šio hormono dalis susidaro ne skydliaukėje, bet periferijoje (kepenyse, inkstuose, fibroblastuose). Laisvas trijodtironinas paprastai yra matuojamas kartu su tirotropinio hormono (TTH) ir laisvo tiroksino (FT4) tyrimais. Svarbiausias diagnostinis FT3 taikymas – trijodtironino toksikozės nustatymas. Esant tachikardijai ar proksimalinei miopatijai rekomenduojama atlikti laisvo trijodtironino tyrimą.

• Antikūnai prieš skydliaukės peroksidazę (ATPO) – rodiklis, naudojamas autoimuninių skydliaukės ligų diagnozavimui ir sekimui. Ankstyvas ATPO nustatymas leidžia laiku diagnozuoti autoimuninį procesą (pvz., autoimuninį tiroiditą) tokioje stadijoje, kai ryškios hipotirozės dar nėra, ir laiku jį koreguoti.

ALERGINIAI TYRIMAI

• Imunoglobulinas E – tai baltymas, kuris susijęs su alerginėmis reakcijomis bei yra svarbus imuniniame atsake prieš parazitines ligas.

UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ TYRIMAI

• Helicobacter pylori IgG – gyvuoja skrandžio gleivinėje, ja yra infekuota apie 50-60% žmonių populiacijos. Šia bakterija užsikrečiama kontakto būdu – per seiles, virtuvinius indus, kempinėles ir pan.. Būtent dėl to šia bakterija dažnai būna infekuoti visi šeimos nariai. H.pylori bakterija gali sukelti tokius nemalonius pojūčius kaip: rėmens graužimas, deginimo jausmas, pilvo pūtimas, maudimas, sunkumo jausmas pavalgius. Kartu su kitais veiksniais ji gali skatinti skrandžio erozijų, opų atsiradimą ir netgi vėžio išsivystymą.

• Hepatito B viruso kiekybinis paviršinis antigenas (HbsAg) – tiriamas įtariant užsikrėtimą hepatito B virusu. Antigenas atsiranda 2-6 savaitę po užsikrėtimo ir gali išlikti kraujyje 40-120 dienų, esant lėtinei ligos formai nedidelė HbsAg koncentracija ligonio serume gali būti nustatoma keletą metų. Šį antigeną turintis asmuo yra potencialus infekcijos šaltinis. Esant ūmiai ligos formai HBsAg antigeno koncentracija kraujyje greitai didėja ir sveikimo periodu mažėja. Tyrimas svarbus siekiant stabdyti viruso plitimą krauju, taip pat atliekamas nėščiosioms, norint apsaugoti kūdikį nuo galimos infekcijos.

• Hepatito C viruso kiekybiniai antikūnai (Anti-HCV) – po kontakto su hepatito C virusu žmogaus imuninė sistema ima gaminti specifinius antikūnus prieš ligos sukėlėją. Ant-HCV ima gamintis praėjus 1,5-2 mėnesiams nuo užsikrėtimo ir išlieka visą gyvenimą. Todėl radus antikūnų prieš hepatito C virusą kraujyje, negalima pasakyti ar asmuo šiuo metu serga ūmiu, lėtiniu hepatitu, ar ligą jau yra persirgęs. Patikslinimui yra atliekami papildomi hepatito C tyrimai (hepatito C RNR tyrimas). Hepatitas C yra rimta liga, kuri gali smarkiai pažeisti kepenis ir sukelti komplikacijas (kepenų cirozę ir vėžį). Laiku diagnozavus ligą, ji yra išgydoma ir liūdnų pasekmių galima išvti. Kadangi Hepatitas C ilgai gali nesukelti jokių simptomų.  Jis taip pat skiriamas nėščiosioms, nes infekuota motina gimdymo metu gali užkrėsti savo kūdikį.

• Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV 1/2) antikūnų nustatymas – šis tyrimas nustato, ar antikūnų kraujyje rasta, ar nerasta. Jei antikūnų randama, reikalingas patvirtinamasis tyrimas. Tam, kad testas būtų tikslus, turi praeiti 23-90 dienų nuo galimos užsikrėtimo datos, nes organizme turi pasigaminti pakankamai antikūnų.

VĖŽINIŲ ŽYMENŲ TYRIMAI

• Kiaušidžių vėžinis žymuo (Ca-125) – kiaušidžių vėžio žymuo. Jo nustatymas kartais leidžia aptikti kiaušidžių vėžį I stadijoje. Rodiklio Ca 125 nustatymas gali būti naudingas tiek pirminei diagnostikai, tiek ir gydymo monitoringui. Retais atvejais gali nežymiai padidėti esant kitiems navikams (krūties, plaučių, storosios žarnos) bei nepiktybinėms būklėms (pankreatitui, nėštumui, endometriozei, kepenų cirozei, krūties ligoms, kiaušidžių uždegimui).

• Krūtų vėžio žymuo CA-15-3 – krūtų vėžio žymuo. Šis žymuo kartu su kitomis diagnostinėmis priemonėmis padeda diagnozuoti krūties vėžį. Tyrimas ypač naudingas sekant pooperacinį krūties vėžio periodą bei įvertinant operacinio gydymo veiksmingumą.

• Karcinoebrioninis antigenas (CEA) – gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio žymuo. Rečiau gali rodyti kasos, plaučių, krūtų, skrandžio, skydliaukės, moters lytinių organų vėžį. Nedidelis ir vidutinis CEA rodiklio padidėjimas kartais gali rodyti kitas žarnyno, kasos, kepenų ir plaučių ligas (kepenų cirozę, lėtinį hepatitą, pankreatitą, opinį kolitą, Krono ligą ir kt.). Rūkantiesiems CEA koncentracija taip pat gali būti šiek tiek padidėjusi.

• Kasos vėžinis žymuo (CA19-9) – kasos, žarnyno, skrandžio, tulžies latakų vėžio žymuo. Ypač specifiškas kasai. Ca 19-9 koncentracija kraujyje tiesiogiai susijusi su naviko dydžiu ir stadija (jeigu navikas didesnis, bus didesnė irvėžio žymens reikšmė). Saikingai padidėjusios rodiklio reikšmės kai kuriais atvejais gali būti randamos ir nevėžinių ligų atvejais – ūmaus ir lėtinio hepatito, tulžies takų cholestazės, cistinės fibrozės, pankreatito, reumatinių ligų.

• Skrandžio vėžio žymuo (Ca 72-4) – skrandžio, kiaušidžių, stemplės, storosios žarnos vėžio žymuo. Ypač specifiškas skrandžiui. Ca 72-4 koncentracija proporcinga naviko dydžiui ir išplitimui. Nedidelis padidėjimas gali būti ir esant kai kurioms uždegiminėms virškinamojo trakto, kiaušidžių ligoms.
• Kiaušidžių, kepenų ir sėklidžių vėžio žymuo (AFP) – Alfa fetoproteinas – baltymas, kuris gaminamas embrione, trynio maišo ląstelėse, virškinamajame trakte ir kepenyse. Jis taikomas tiriant dvi patologijų grupes: 1) onkologiją; 2) nėštumo patologiją. Onkologijoje AFP naudojamas sekti pirminį kepenų vėžį bei reprodukcinės sistemos navikus (ypač – sėklidžių vėžį). Kai kuriais atvejais AFP reikšmės gali padidėti sergant nepiktybinėmis kepenų ligomis (hepatitais, kepenų ciroze), taip pat esant vėžio metastazėms kepenyse.
• Plaučių vėžinis žymuo (Cyfra 21-1) – nesmulkialąstelinio plaučių vėžio laboratorinis rodiklis. Naudingas nesmulkialąstelinio ir ypač plokščialąstelinio plaučių vėžio diagnostikai. Kai kada rekomenduojamas šlapimo pūslės vėžio pooperaciniam monitoringui. Jeigu Cyfra21-1 ženkliai padidėja, tai dažniausiai būna bronchogeninio plaučių vėžio požymis.

Atsakymas pateikiamas per 1–3 darbo dienas el. paštu arba per www.e-pacientas.lt