Aprašymas
€121,83
Aprašymas
Vėžinių susirgimų skaičius visame pasaulyje, deja, didėja. Vėžiu galima susirgti bet kuriame amžiuje. Nors jis dažnesnis vyresnių žmonių tarpe, vėžiu gali susirgti vaikai, paaugliai ir jauni suaugusieji.
Kas lemia vėžinius susirgimus?
Vėžinių susirgimų daugėjimą gali lemti tiek gyvenimo būdo ypatumai, tiek aplinkos veiksniai ir paveldimumas. Žalingi įpročiai, sėdimas darbas, mažas fizinis aktyvumas, stresas, netinkama mityba gali paskatinti sergamumo vėžiu didėjimą jauname amžiuje. Aplinkos užterštumas, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, taip pat laikomas dažnėjančių vėžinių susirgimų priežastimi.
Ar vėžys išgydoma liga?
Vėžys yra išgydoma liga, jeigu ji yra pradedama gydyti kuo anksčiau. Kartais net nežymus simptomai gali reikšti šios sunkios ligos pradžią.
Kokie vėžio simptomai pasireiškia vyrams?
- svorio kritimas
- nuolatinis nuovargis
- galvos, kaulų skausmas
- apčiuopiami neaiškios kilmės dariniai
- nuolatinis kosulys
- balso užkimimas
- tuštinimosi sutrikimai
- šlapinimosi sutrikimai
- kraujas išmatose ar šlapime
- pasikeitę apgamai ir kt.
Atlikite kraujo vėžio žymenų tyrimą, pasirūpinkite savo ir artimųjų sveikata!
Atliekami tyrimai | ||
Bendri tyrimai | ||
Bendro kraujo tyrimas | ||
C reaktyvus baltymas (CRB) | ||
Vėžinių žymenų tyrimai | ||
PSA | prostatos vėžinis žymuo | ||
FPSA | laisvas prostatos specifinis antigenas | ||
Santykis LPSA su bendru PSA (apskaičiuojamas) | ||
CEA | karcinoebrioninis antigenas | ||
CA19-9 | kasos vėžinis žymuo | ||
CA 72-4 | skrandžio vėžinis žymuo | ||
AFP | kiaušidžių, kepenų, sėklidžių vėžinis žymuo | ||
Cyfra 21-1 | plaučių vėžinis žymuo |
BENDRI TYRIMAI
- Bendras kraujo tyrimas – naudojamas įvertinti kraujo forminių elementų (leukocitų, eritrocitų, trombocitų ir kt.) kiekį. Pagal rezultatus galima daryti išvadas apie imunitetą, organizmo gebą pernešti deguonį į ląsteles bei kraujo krešėjimą.
- C-reaktyvinis Baltymas (CRB) – vienas geriausių uždegimo aktyvumo rodiklių. Esant infekcijai, audinių griuvimui, piktybinių navikų augimui, imunologinei patologijai, CRB koncentracija didėja. CRB rodiklio pokyčiai atsiranda praėjus 5-10 valandų nuo infekcijos pradžios. Baigiantis uždegiminei reakcijai, CRB nukrinta iki normos lygio maždaug po paros. Todėl šio rodiklio nustatymas – ideali priemonė stebėti uždegiminį procesą.
VĖŽINIŲ ŽYMENŲ TYRIMAI
- Prostatos vėžinis žymuo (PSA) – prostatos specifinis antigenas naudojamas prostatos vėžiui diagnozuoti ir sekti jo gydymo eigą. Šio tyrimo pagalba galima atlikti vėžio skryningą pagal kraujo tyrimo testą, todėl jis gali būti atliekamas sveikiems vyrams, siekiant nustatyti prostatos vėžiu sergančius asmenis. PSA rodiklis leidžia aptikti prostatos vėžį ankstyvoje stadijoje. Jis gana jautriai reaguoja ir į uždegiminį procesą. Bent dvi paras iki laboratorinio PSA tyrimo pradžios turėtų būti vengiama įvairių manipuliacijų, susijusių su prostatos mechaniniu dirginimu (biopsija, rektalinis tyrimas, važiavimas dviračiu, ergometrija, cistiskopija, lytiniai santykai). Retai rodiklis gali padidėti esant gerybinei prostatos hiperplazijai.
- Laisvas prostatos specifinis antigenas (FPSA)– jeigu nustatoma ribinė, neaiški PSA koncentracija, tuomet rekomenduojama papildomai nustatyti laisvą PSA. Šių dviejų rodiklių derinimas dar specifiškiau padeda diagnozuoti prostatos vėžį ir atrinkti ligonius tolesniam tyrimui.
- Santykis LPSA su bendru PSA (apskaičiuojamas) – santykis yra svarbus rodiklis, kuris padeda diferencijuoti tarp prostatos vėžio ir gerybinių prostatos ligų. Šis santykis yra naudingas, atliekant tyrimą, kai jis derinamas su bendru PSA tyrimu, leidžiantis tiksliau nustatyti galimus prostatos vėžio požymius. Tai suteikia gydytojams vertingą informaciją, kuri padeda korektiškai interpretuoti tyrimų rezultatus ir efektyviau diagnozuoti pacientų būklę.
- Karcinoembrioninis antigenas (CEA) – gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio žymuo. Rečiau gali rodyti kasos, plaučių, krūtų, skrandžio, skydliaukės, moters lytinių organų vėžį. Nedidelis ir vidutinis CEA rodiklio padidėjimas kartais gali rodyti kitas žarnyno, kasos, kepenų ir plaučių ligas (kepenų cirozę, lėtinį hepatitą, pankreatitą, opinį kolitą, Krono ligą ir kt.). Rūkantiesiems CEA koncentracja taip pat gali būti šiek tiek padidėjusi.
- Kasos vėžinis žymuo (CA19-9) – kasos, žarnyno, skrandžio, tulžies latakų vėžio žymuo. Ypač specifiškas kasai. Ca 19-9 koncentracija kraujyje tiesiogiai susijusi su naviko dydžiu ir stadija (jeigu navikas didesnis, bus didesnė irvėžio žymens reikšmė). Saikingai padidėjusios rodiklio reikšmės kai kuriais atvejais gali būti randamos ir nevėžinių ligų atvejais – ūmaus ir lėtinio hepatito, tulžies takų cholestazės, cistinės fibrozės, pankreatito, reumatinių ligų.
- Skrandžio vėžio žymuo (Ca 72-4) – skrandžio, kiaušidžių, stemplės, storosios žarnos vėžio žymuo. Ypač specifiškas skrandžiui. Ca 72-4 koncentracija proporcinga naviko dydžiui ir išplitimui. Nedidelis padidėjimas gali būti ir esant kai kurioms uždegiminėms virškinamojo trakto, kiaušidžių ligoms.
- Kiaušidžių, kepenų ir sėklidžių vėžio žymuo (AFP) – AFP |Alfa fetoproteinas – baltymas, kuris gaminamas embrione, trynio maišo ląstelėse, virškinamajame trakte ir kepenyse. Jis taikomas tiriant dvi patologijų grupes: 1) onkologiją; 2) nėštumo patologiją. Onkologijoje AFP naudojamas sekti pirminį kepenų vėžį bei reprodukcinės sistemos navikus (ypač – sėklidžių vėžį). Kai kuriais atvejais AFP reikšmės gali padidėti sergant nepiktybinėmis kepenų ligomis (hepatitais, kepenų ciroze), taip pat esant vėžio metastazėms kepenyse.
- Plaučių vėžinis žymuo (Cyfra 21-1) – nesmulkialąstelinio plaučių vėžio laboratorinis rodiklis. Naudingas nesmulkialąstelinio ir ypač plokščialąstelinio plaučių vėžio diagnostikai. Kai kada rekomenduojamas šlapimo pūslės vėžio pooperaciniam monitoringui. Jeigu Cyfra21-1 ženkliai padidėja, tai dažniausiai būna bronchogeninio plaučių vėžio požymis.
Tyrimas atliekamas iš veninio kraujo.
Maisto vartojimas | Skysčių vartojimas | Kitos sąlygos |
48 val. nevalgyti riebaus ir kepto maisto. | Negerti saldintų gėrimų. | Nevartoti maisto papildų. |
12 val. nevalgyti. | Galima gerti tik nedidelį kiekį vandens. | Bent 1 val. iki tyrimo nerūkyti. |
Vengti fizinio krūvio ir emocinės įtampos. | ||
24 val. iki tyrimo vengti lytinių santykių, atidėti medicinines procedūras (rektalinį ištyrimą), nevažiuoti dviračiu. |
Atsakymas pateikiamas per 1 darbo dieną el. paštu arba per www.e-pacientas.lt