Profesionalūs sportininkai, atlieka kraujo tyrimus ne tik tam, kad sužinotų ar jie sveiki, bet ir tam, kad pasiektų dar geresnių rezultatų.

Sportuojančio žmogaus organizmas susiduria su didesniais krūviais, negu įprastai, jam reikalinga speciali subalansuota mityba ir maisto papildų vartojimas. Tačiau nesureguliuotas maisto papildų vartojimas gali sukelti sveikatos problemų, pakenkti kepenims ar inkstams. Todėl sportininkui labai svarbu žinoti savo sveikatos būklę, biologiškai aktyvių medžiagų, mikroelementų ir vitaminų koncentraciją kraujyje.

Tokie rodikliai kaip: magnis, vitaminas D, testosteronas, feritinas – gali atsakyti į klausimą kodėl dažnai jaučiatės pavargę, o kreatinkinazė parodys ar netrūksta poilsio tarp treniruočių.

Profilaktiniai tyrimai padės išlaikyti gerą bendrą sveikatą, aptikti galimus sutrikimus bei pasiekti užsibrėžtus tikslus sėkmingiau. Sveikas kūnas leis pasiekti daugiau.

MIKROELEMENTŲ IR VITAMINŲ TYRIMAI

• Kalis – vienas svarbiausių mikroelementų žmogaus organizme, palaikantis sveiką inkstų, širdies, raumenų, nervų veiklą bei organizmo skysčių pusiausvyrą. Kalio kraujo tyrimas gali padėti stebėti arba diagnozuoti būkles kaip inkstų ligos, aukštas kraujospūdis ir širdies ligos, susijusios su sutrikusiu kalio kiekiu. Dažniausia kalio trūkumo priežastis – kalio netekimas su šlapimu dėl vaistų vartojimo (diuretikai), kurie padidina šlapinimąsi. Vėmimas, viduriavimas taip pat gali sukelti pernelyg didelį kalio netekimą iš virškinamojo trakto. Per didelį kalio kiekį organizme gali sukelti: inkstų liga, antinksčių sutrikimas – Adisono liga, nudegimai ar operacijos, 1 tipo cukrinis diabetas, mityba ir papildai – maisto produktų vartojimas kuriuose yra per daug kalio.

• Natris – pagrindinis organizmo katijonas, reguliuojantis vandens apykaitos subalansavimą. Natrio koncentracija paprastai nustatoma vertinant elektrolitų-skysčių balansą, dehidrataciją. Natrio kiekis kraujyje padidėja esant šioms būklėms: dehidratacijai, Cushing sindromui, viduriavimui, nekompensuotam cukriniam diabetui, inkstų nepakankamumui ir kt. Natrio koncentracija kraujyje gali sumažėti gydant diuretikais, esant hipotirozei, antinksčių nepakankamumui, nudegimams, natrio netekimui virškinamąjame trakte (vėmimas, viduriavimas, fistulės).

• Chloras – vienas pagrindinių kūno anijoninių elektrolitų, jis padeda valdyti vandens kiekį ląstelėse bei organizmo skysčiuose (kraujas, limfa, tarpląstelinis skystis), padeda palaikyti kraujo tūrį ir pH. Chloras pagrinde gaunamas iš druskos, pašalinamas su šlapimu. Chloro koncentracijos padidėjimas ir sumažėjimas dažnai sutampa su natrio koncentracijos padidėjimu ir sumažėjimu. Koncentracijos kraujyje sutrikimai dažniausiai atsiranda dėl per didelio ar nepakankamo druskos kiekio vartojimo, dehidratacijos, lėtinių inkstų ligų, viduriavimo ir vėmimo.
• Magnis – svarbus mikroelementas, kuris reikalingas širdies ir kraujagyslių, raumenų, nervų sistemos, kaulų funkcionavimui, padeda palaikyti normalius žmogaus organizmo biocheminius procesus.

• Geležis – mineralas, būtinas tinkamai hemoglobino (esančio raudonuosiuose kraujo kūneliuose), reikalingo deguoniui transportuoti kraujyje, funkcijai. Taip pat svarbus formuojant jungiamąjį audinį ir gaminant hormonus. Geležies koncentracija sumažėja esant lėtiniams kraujavimams, lėtinėms ligoms (tuberkuliozei, onkologinėms ir kt.), vitamino C nepasisavinimui, šie faktoriai gali sukelti anemiją, virškinimo sutrikimus, silpnumo pojūtį ir apsunkintą mąstymą.

• Kalcis –  būtinas mikroelementas, reikalingas organizmui stiprinti kaulus, dantis ir jungiamuosius audinius, kontroliuoti raumenų susitraukimą ir atsipalaidavimą, palaikyti širdies veiklą, normalizuoti kraujo krešėjimo procesus, reguliuoti fermentines reakcijas, taip pat sklandžiai perduoti nervinius impulsus tarp ląstelių. Sveiko kalcio kiekio organizme palaikymas padeda sumažinti riziką susirgti ligomis, susijusiomis su aukštu kraujospūdžiu, ypač nėštumo metu. Taip pat mažina gaubtinės ir tiesiosios žarnos adenomų (nepiktybinių auglių) riziką.

• Jonizuotas kalcis – jonizuotas kalcis, arba laisvas kalcis, yra aktyvioji bendro kalcio dalis, kuri parodo kiek kalcio yra panaudojama organizmo procesuose. Šis kalcis yra esminis nervų funkcijos palaikymui, svarbus membranų pralaidumui, raumenų susitraukimams, liaukų sekrecijai ir kraujo krešėjimo procesams.

• Fosforas – tai mikroelementas, dalyvaujantis daugelyje organizmo reakcijų. Jis yra esminė kaulų ir dantų sudedamoji dalis, palaiko organizmo rūgščių-šarmų balansą, dalyvauja vitamino D ir kalcio pasisavinime bei yra ypač svarbus maitinančioms • mamoms, nes dalyvauja pieno gamyboje. Jo disbalansas svarbus kaulinio audinio apykaitoje, širdies ir kraujagyslių sistemos bei inkstų veikloje.

• Feritinas – tai baltymas, kuris geriausiai atspindi geležies atsargų kiekį organizme. Tai daug jautresnis ir specifiškesnis rodiklis nei serumo geležis.

• Vitaminas D – padeda organizmui pasisavinti kalcį, fosforą ir magnį, reguliuoja kalcio ir fosforo įsiurbimą žarnyne, padeda šioms medžiagoms išsilaikyti kauluose ir dantyse, padeda išvengti rachito, artrito ir osteoporozės, dalyvauja augimo ir brendimo procesuose, būtinas sveikai nervų sistemai ir imunitetui. Žmogaus organizme Vitaminas D susidaro veikiant ultravioletiniams spinduliams. Su maistu jo gaunama nedaug. Trūkstant vitamino D, vaikams vystosi rachitas, deformuojasi kaukolė ir stuburas, žandikauliai, sutrinka dantų augimas, atsiranda dėmių dantų emalyje, susilpnėja imunitetas, gali pasireikšti silpnumas, nuovargis, depresija. 

• Vitaminas B12 –  būtinas užtikrinti sklandžią nervų sistemos veiklą, eritrocitų bei DNR gamybai. Vitaminas B12 gaunamas su maistu. Geriausi natūralūs jo šaltiniai yra gyvulinės kilmės maistas (mėsa, žuvis, sūris, kiaušiniai).

• Folio rūgštis – būtinas organizmo augimui ir vystymuisi, naujų ląstelių susidarymui ir regeneracijai, DNR gamybai. Folio rūgštis svarbi baltymų apykaitai, nukleino rūgščių sintezei, normaliai smegenų funkcijai, kepenų veiklai, protinei ir emocinei sveikatai, sveikiems plaukams. Folio rūgštis reikalinga raudonųjų kraujo ląstelių susidarymui kaulų čiulpuose ir geležies panaudojimui organizme, gali palengvinti depresijos simptomus. Folio rūgšties trūkumas gali sukelti mažakraujystę.

KEPENŲ FERMENTAI

• Asparagininė transaminazė (AST) – kepenų fermentas. Padidėjęs šio fermento aktyvumas vertinamas kaip kepenų ir širdies patologijos rodiklis.

• Alanininė aminotransferazė (ALT) – fermentas, vienas jautriausių kepenų pažeidimo rodiklių. Ypač didelis ALT koncentracijos padidėjimas nustatomas sergant ūmiu hepatitu (gali didėti net iki 10-20 kartų).

• De Ritis koeficientas – apskaičiuotas kepenų fermentų AST/ALT santykis. Sveikų žmonių jis yra 1,33 ± 0,42. Šio santykio padidėjimas būdingas širdies pakenkimui, o sumažėjimas rodo kepenų patologiją. De Ritis koeficientas gali būti naudojamas pirminiam kepenų ligų diferencijavimui.

• Gama-gliutamiltransferazė (GGT) – vienas iš biocheminių tyrimų, padedantis įvertinti kepenų būklę. Gama gliutamiltransferazės tyrimas informatyvus esant kepenų pažeidimams, o ypač kai yra cholestazinis sindromas (sutrikęs tulžies nutekėjimas). GGT tyrimas kai kuriais atvejais gali būti naudojamas kaip atrankinis, piktnaudžiavimo alkoholiu nustatymui.

• Šarminė fosfatazė – yra gaminama kepenyse, kauluose, žarnyne, placentoje, inkstuose, plaučiuose. Tai informatyvus kepenų ir kaulų patologijos rodiklis. Kepenyse šarminės fosfatazės padidėjimas susijęs su mechanine tulžies nutekėjimo kliūtimi (akmuo, kasos galvutės navikas, cista, kepenų pūlinys, parazitai ir kt.). Šarminės fosfatazės koncentracija taip pat gali padidėti nėštumo metu, vaikams intensyvaus kaulų augimo stadijoje, bei esant kaulų patologijai. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad šarminės fosfatazės koncentracija kraujyje gali padidėti po valgio, todėl kraujas šiam tyrimui turi būti imamas nevalgius.

• Bendras Bilirubinas – kepenų ir tulžies pūslės funkcijos rodiklis, taip pat jo kiekis gali padidėti esant hemolizei. Šio pigmento kaupimasis audiniuose pasiriškia gelta. B. bilirubino koncentracija kraujyje didėja esant įvairioms kepenų ligoms, hemolizei, navikams kepenyse ir kasos galvutėje, tulžies takų akmenligei ir kt.

• Tiesioginis Bilirubinas – tiesioginio bilirubino tyrimas atliekamas, kai norima ištirti kepenų ir tulžies takų patologiją. Jo koncentracija didėja, kai yra ūmus virusinis hepatitas, tulžies takų akmenligė, mechaninė gelta, citomegalo viruso infekcija, infekcinė mononukleozė, kepenų cirozė, parazitai kepenyse, metastazės kepenyse. Sergant tulžies sistemos ligomis, sutrinka bilirubino patekimas į hepatocitus, kaupimasis juose ir ekskrecija. Šioms ligoms būdinga įvairiai padidėjusi ir konjuguotojo (tiesioginio), ir nekonjuguotojo (netiesioginio) bilirubino koncentracija kraujo serume.

• Netiesioginis bilirubinas – apskaičiuojamas iš bendro bilirubino reikšmės atimant tiesioginio bilirubino reikšmę. Netiesioginio bilirubino kiekio padidėjimas susijęs su hemolize ir kitais patologiniais procesais, vykstančiais bilirubino apykaitoje – Gilbert, Crigler-Najjar sindromai, eritropoezės ir hemoglobino gamybos sutrikimai, susiję su vitamino B12 ir folio rūgšties trūkumu.

SKYDLIAUKĖS TYRIMAI

• Skydliaukę stimuliuojantis hormonas (TSH/TTH) – tai hipofizės (smegenų dalies) išskiriamas hormonas, kurio pagrindinė funkcija yra stimuliuoti skydliaukę gaminti ir išskirti pagrindinius skydliaukės hormonus – tiroksiną (T4) ir trijodtironina (T3). T3 ir T4 yra esminiai hormonai, kurie reguliuoja organizmo metabolizmą, energijos lygį ir kitus svarbius fiziologinius procesus. TSH kiekis kraujyje yra itin jautrus skydliaukės veiklos rodiklis. Kai skydliaukės hormonų kiekis kraujyje yra per mažas, hipofizė išskiria daugiau TSH, kad skatintų skydliaukę gaminti daugiau hormonų. Atvirkščiai, jei skydliaukės hormonų lygis yra per didelis, TSH gamyba mažėja, siekiant sumažinti skydliaukės hormonų gamybą.

• Laisvas Tiroksinas (FT4) – skydliaukės hormonas. Kartu su laisvu trijodtironinu (FT4) jis reguliuoja medžiagų apykaitą organizme. Laisvas tiroksinas yra aktyvi tiroksino forma. Laisvo tiroksino nustatymas yra vienas svarbiausių skydliaukės patologijos rodiklių. Kartais jis naudojamas ir kitų patologinių būklių (pvz., sutrikusių mėnesinių) stebėjimui. FT4 dažniausiai nustatomas kartu su tireotropiniu hormonu (TSH). Laisvo tiroksino vertės padidėjimas ir TSH sumažėjimas rodo suintensyvėjusią skydliaukės veiklą (hipertirozę). Laisvo tiroksino vertės sumažėjimas ir TSH padidėjimas rodo nepakankamą skydliaukės funkciją (hipotirozę).

Tyrimas atliekamas iš veninio kraujo.

Visų tyrimų atsakymai pateikiami tą pačią dieną elektroniniu paštu arba www.epacientas.lt, išskyrus cinko koncentraciją kraujyje (10-20 darbo dienų) bei maisto netoleravimo (5 darbo dienos).