Aprašymas
€93,93 – €146,48
Aprašymas
Pagrindinė vyrų ir moterų mirties priežastis Europoje, taip pat ir Lietuvoje yra širdies ir kraujagyslių ligos. Lietuva pagal susirgimų ir mirčių dažnį nuo širdies ir kraujagyslių ligų netgi pirmauja Europoje. Nors sergamumo rodiklius pastaraisiais metais pavyko šiek tiek sumažinti, jie išlieka itin aukšti. Deja, širdies ir kraujagyslių ligos sunkiai atpažįstamos ankstyvose stadijose, simptomų nebūna, arba būna nedaug, o kai jau įvyksta miokardo infarktas ar insultas, pasekmės būna sunkios. Sirgti gali ne tik vyresnio amžiaus, bet ir jauni, darbingi asmenys.
Labai svarbi priežastis, lemianti širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymą – rizikos veiksniai.
Rizikos veiksniai:
- Rūkymas
- Netinkama mityba (daug sočiųjų riebalų, perdirbto maisto vartojimas)
- Mažas fizinis aktyvumas
- Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje
- Padidėjęs kraujo spaudimas
- Nutukimas
- Cukrinis diabetas
- Stresas
- Alkoholio vartojimas
- Paveldimumas
Labai svarbu neignoruoti kad ir nežymių ligos simptomų, ypač jeigu jie kartojasi dažnai.
Simptomai:
- Spaudžiantis, maudžiantis, graužiantis, deginantis skausmas krūtinės srityje( kurį provokuoja fizinis ar emocinis krūvis)
- Skausmas plintantis į petį, apatinį žandikaulį ir kairiąją ranką
- Dusulys
- Patinimai apatinėje kūno dalyje, kojose
Cholesterolio kiekį kraujyje rekomenduojam tikrintis reguliariai nuo 30 metų, o išsamesnius širdies tyrimus atlikti nuo 40 metų, ne rečiau kaip kartą per metus, nors ir nejaučiama jokių ligos simptomų.
Pasirūpinkite savo ir artimųjų sveikata jau dabar!
Atliekami tyrimai | Mini | Maxi |
Bendri tyrimai | ||
Bendro kraujo tyrimas | ✔ | ✔ |
Didelio jautrumo C reaktyvus baltymas (Dj CRB) | ✔ | ✔ |
Mikroelementų ir vitaminų tyrimai | ||
Kalis | ✔ | ✔ |
Natris | ✔ | ✔ |
Chloras | ✔ | ✔ |
Magnis | ✔ | |
Fosforas | ✔ | |
Širdies ir kraujagyslių ligų tyrimai |
||
Gliukozė serume | ✔ | ✔ |
Cholesterolis | ✔ | ✔ |
DLT cholesterolis | ✔ | ✔ |
MTL cholesterolis | ✔ | ✔ |
Trigliceridai | ✔ | ✔ |
Kreatinkinazė (CK) | ✔ | ✔ |
Laktatdehidrogenazė (LDH) | ✔ | ✔ |
Širdies nepakankamumo žymuo (NT pro BNP) | ✔ | |
Krešumo tyrimai |
||
Protrombino laiko nustatymas Quick’o metodu (PT/INR) | ✔ | ✔ |
Fibrinogenas | ✔ | |
Lipoproteinų tyrimai |
||
Lipoproteinas A (Lp (a)) | ✔ | ✔ |
Apolipoproteinas B (APO B) | ✔ | ✔ |
BENDRI TYRIMAI
- Bendras kraujo tyrimas – naudojamas įvertinti kraujo forminių elementų (leukocitų, eritrocitų, trombocitų ir kt.) kiekį. Pagal rezultatus galima daryti išvadas apie imunitetą, organizmo gebą pernešti deguonį į ląsteles bei kraujo krešėjimą.
- Didelio jautrumo C reaktyvus baltymas (Dj CRB) – Tai žemų CRB verčių aptikimas, kuris leidžia nustatyti tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, miokardo infarktu. Šio tyrimo metu svarbu, kad tiriamajam nebūtų uždegimo, ar bakterinės infekcijos, nes CRB bus ženkliai pakilęs ir iškreips rezultatus. Kompleksinis širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, metabolinio sindromo ir CRB didelio jautrumo įvertinimas gali padėti tiksliau nustatyti širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo riziką asmenims, kuriems nėra klinikinių simptomų.
MIKROELEMENTŲ IR VITAMINŲ TYRIMAI
- Kalis – vienas svarbiausių mikroelementų žmogaus organizme, palaikantis sveiką inkstų, širdies, raumenų, nervų veiklą bei organizmo skysčių pusiausvyrą. Kalio kraujo tyrimas gali padėti stebėti arba diagnozuoti būkles kaip inkstų ligos, aukštas kraujospūdis ir širdies ligos, susijusios su sutrikusiu kalio kiekiu. Dažniausia kalio trūkumo priežastis – kalio netekimas su šlapimu dėl vaistų vartojimo (diuretikai), kurie padidina šlapinimąsi. Vėmimas, viduriavimas taip pat gali sukelti pernelyg didelį kalio netekimą iš virškinamojo trakto. Per didelį kalio kiekį organizme gali sukelti: inkstų liga, antinksčių sutrikimas – Adisono liga, nudegimai ar operacijos, 1 tipo cukrinis diabetas, mityba ir papildai – maisto produktų vartojimas kuriuose yra per daug kalio.
- Natris – pagrindinis organizmo katijonas, reguliuojantis vandens apykaitos subalansavimą. Natrio koncentracija paprastai nustatoma vertinant elektrolitų-skysčių balansą, dehidrataciją. Natrio kiekis kraujyje padidėja esant šioms būklėms: dehidratacijai, Cushing sindromui, viduriavimui, nekompensuotam cukriniam diabetui, inkstų nepakankamumui ir kt. Natrio koncentracija kraujyje gali sumažėti gydant diuretikais, esant hipotirozei, antinksčių nepakankamumui, nudegimams, natrio netekimui virškinamąjame trakte (vėmimas, viduriavimas, fistulės).
- Chloras – vienas pagrindinių kūno anijoninių elektrolitų, jis padeda valdyti vandens kiekį ląstelėse bei organizmo skysčiuose (kraujas, limfa, tarpląstelinis skystis), padeda palaikyti kraujo tūrį ir pH. Chloras pagrinde gaunamas iš druskos, pašalinamas su šlapimu. Chloro koncentracijos padidėjimas ir sumažėjimas dažnai sutampa su natrio koncentracijos padidėjimu ir sumažėjimu. Koncentracijos kraujyje sutrikimai dažniausiai atsiranda dėl per didelio ar nepakankamo druskos kiekio vartojimo, dehidratacijos, lėtinių inkstų ligų, viduriavimo ir vėmimo.
- Magnis – svarbus mikroelementas, kuris reikalingas širdies ir kraujagyslių, raumenų, nervų sistemos, kaulų funkcionavimui , padeda palaikyti normalius žmogaus organizmo biocheminius procesus.
- Fosforas – tai mikroelementas, dalyvaujantis daugelyje organizmo reakcijų. Jis yra esminė kaulų ir dantų sudedamoji dalis, palaiko organizmo rūgščių-šarmų balansą, dalyvauja vitamino D ir kalcio pasisavinime bei yra ypač svarbus maitinančioms mamoms, nes dalyvauja pieno gamyboje. Jo disbalansas svarbus kaulinio audinio apykaitoje, širdies ir kraujagyslių sistemos bei inkstų veikloje.
ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ TYRIMAI
- Gliukozė serume – pagrindinis organizmo angliavandenis ir parametras cukriniam diabetui nustatyti. Gliukozės kiekis veniniame kraujyje gali būti nustatomas tiriant serumą (kraujas imamas į paprastą biochemijai skirtą mėgintuvėlį be priedų). Padidėjęs gliukozės kiekis gali būti nustatomas, kai yra: diabetas, sutrikusi gliukozės tolerancija, Cushing sindromas, akromegalija, pankreatitas, kasos vėžys, feochromocitoma, tireotoksikozė, stresas (pvz., nudegimų metu), nėščiųjų diabetas, kai kurių medikamentų vartojimas. Sumažėjęs gliukozės kiekis gali būti nustatomas, kai yra: inkstų ligos, širdies ligos, badavimas, sepsis, insulino perdozavimas, nepavalgius po insulino vartojimo, antidiabetinių geriamųjų vaistų perdozavimas, insulinoma. Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje gali pasireikšti šiais simptomais: nuolatinis noras valgyti, nuovargis, dažnas šlapinimasis, troškulys, svorio netekimas, dažnesni infekciniai susirgimai (ypač šlapicrmo ir lytinių takų), išsausėjusi oda, dėmesio sukaupimo sunkumai, neaiškus matymas, blogai gyjančios žaizdos, impotencija. Kai gliukozės kiekis kraujyje sumažėja, gali pasireikšti šie simptomai: silpnumas, nuovargis, dusulys, rankų ir kojų tirpimas, burnos džiūvimas, dirglumas ir nemiga, odos blyškumas.
- Cholesterolis – bendrojo cholesterolio kiekio padidėjimas kraujyje yra svarbiausias aterosklerozės rizikos veiksnys. Esant bendrojo cholesterolio kiekio padidėjimui ši rizika vertinama kartu su kitų jo frakcijų – MTL, DTL bei trigliceridų tyrimo rezultatais.
- DTL cholesterolis – „gerasis cholesterolis“, viena iš cholesterolio frakcijų. DTL padidėjimas, priešingai negu kitų cholesterolio frakcijų, sumažina išeminės širdies ligos riziką. Sumažėjimas šią riziką didina.
- MTL cholesterolis – „blogasis cholesterolis“. Padidėjęs MTL yra jautrus rodiklis ir kartu su cholesteroliu rodo padidėjusią aterosklerozės riziką, todėl jie yra pagrindiniai aterogenai. Tačiau visi rizikos veiksniai turėtų būti vertinami kompleksiškai, atlikus bendrojo cholesterolio ir visų jo frakcijų tyrimus. Aterogeniškumo koeficientas (AK) rodo „blogojo“ ir “gerojo“ cholesterolių kiekio kraujyje santykį ir, atitinkamai, aterosklerozės rizikos laipsnį. Kuo DTL cholesterolio kiekis yra didesnis, atitinkamai aterogeniškumo koeficientas bus mažesnis. Normoje AK neturėtų viršyti 3. Kuo daugiau jis viršija normą, tuo aterosklerozės rizika yra didesnė.
- Trigliceridai. Pagrindinis riebalų rūgščių šaltinis organizme. Trigliceridų nustatymas svarbus apibūdinant hiperlipidemijas ir įvertinant išeminės širdies ligos riziką. Asmenims, turintiems mažą DTL bei didelį trigliceridų kiekį, išeminės širdies ligos rizika daug didesnė nei tiems, kurių kraujyje šių pokyčių nenustatoma.
- Kreatinkinazė (CK) – daugiausia kreatinkinazės randama skersaruožiuose skeleto ir širdies raumenyse bei smegenų audinyje. Kiekviename organe randama kitoks skirtingų kreatinkinazės izofermentų santykis. Bendros kreatinkinazės padidėjimas serume būdingas miokardo infarktui, Duchenne miodistrofijai, polimiozitui, raumenų traumai, galvos traumai ir kt.
- Laktatdehidrogenazė (LDH) – yra viduląstelinis fermentas, todėl jo kiekis kraujyje padidėja, kai ląstelės yra pažeidžiamos. LDH tyrimas gali būti naudojamas įtariant įvairios kilmės ląstelių pažeidimą, pvz.: po traumų, kaulų lūžių, infekcijų, esant onkologiniams susirgimams bei kita. Dažnai LDH kiekis padidėja esant hemolizei (eritrocitų suirimas). Taip pat šis tyrimas atliekamas įtarus širdies infarktą, nes dėl šios būklės pažeistos širdies raumens ląstelės į kraują išskiria didelį šio fermento kiekį. LDH kiekio kraujyje sumažėjimas diagnostinės reikšmės neturi.
-
Širdies nepakankamumo žymuo (NT pro BNP) – šis tyrimas padeda nustatyti ūmų arba lėtinį širdies nepakankamumą. Taip pat svarbus stebėti ir atrinkti tuos pacientus, kuriems kyla didžiausia rizika sirgti širdies nepakankamumu. NTproBNP rodiklis būna padidėjęs jau ankstyvoje širdies nepakankamumo stadijoje ir parodo kaip stipriai yra apkrauta širdis. Tai ypač specifiškas tyrimas – kuo rezultatas yra didesnis, tuo prognozė blogesnė. Miokardo infarkto metu NT-proBNP taip pat gali padidėti (padidėjimas trunka pirmąsias 2-3 dienas ir jo laipsnis tiesiogiai susijęs su nepalankia miokardo infarkto prognoze).
KREŠUMO TYRIMAI
- Protrombino laiko nustatymas Quick’o metodu (PT/INR) – protrombino komplekso aktyvumas arba protrombino laikas. Šio tyrimo pagalba įvertinamas išorinės krešėjimo sistemos priklausančių nuo vitamino K faktorių II,VII, X aktyvumas, bei V faktorius. Kadangi vit. K ir visi šie faktoriai sintetinami kepenyse, PT tyrimas gali būti atliekamas kepenų ligų diagnostikos bei jų gydymo kontrolės tikslais.
- Fibrinogenas – tai vienas svarbiausių kraujo plazmos baltymų, dalyvaujančių kraujo krešėjimo procese. Fibrinogenas prisideda prie fibrino (krešulio pagrindinė sudedamoji dalis) formavimo. Fibrinogenas taip pat skatina kraujo krešėjimą ir trombocitų agregaciją. Fibrinogeno koncentracijos padidėjimas gali rodyti, kad organizme vyksta uždegiminis procesas arba intoksikacija. Taip pat gali padidėti po traumų, operacijų bei nėštumo metu. Sumažėti gali dėl kepenų ligų.
LIPOPROTEINŲ TYRIMAI
- Lipoproteinas a [Lp(a)]. Lp (a) yra mažo tankio cholesterolio forma, kurios koncentracijos kraujyje padidėjimas yra susijęs su aukštesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Tyrimas naudojamas – įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką bei rizikos mažinimą kaip pagalbinė priemonė koreguoti gydymą cholesterolio koncentraciją kraujyje mažinančiais vaistais Aterosklerozė – būklė, kai kraujagyslių sienelėse susiformuoja aterosklerotinės plokštelės iš cholesterolio frakcijų (mažo tankio lipoproteinų, vidutinio tankio lipoproteinų, labai mažo tankio lipoproteinų, lipoproteino (a)). Lp (a) skatina aterosklerozės procesą, dėl kurio formuojasi aterosklerotinės plokštelės pažeistose kraujagyslių sienelėse. Dėl šių plokštelių susidarymo mažėja kraujagyslių paslankumas – organizmui tampa sunkiau mažinti kraujospūdį praplečiant kraujagysles. Dėl to didėja kraujospūdis, pažeidžiamos kraujagyslių sienelės, sudarant sąlygas naujų aterosklerotinių plokštelių atsiradimui.
- Apolipoproteinas B (APO B). Apo B yra visų aterosklerozę skatinančių ar potencialiai skatinančių dalelių sudėtyje (mažo tankio lipoproteinų, vidutinio tankio lipoproteinų, labai mažo tankio lipoproteinų, lipoproteino (a)). Kiekvienos šių dalelių sudėtyje yra viena Apo B molekulė, dėl to šis tyrimas padeda tiksliau įvertinti aterosklerozę skatinančių ar potencialiai skatinančių dalelių kiekį negu įprastai naudojamas mažo tankio cholesterolio nustatymas.
Tyrimas atliekamas iš veninio kraujo.
Maisto vartojimas | Skysčių vartojimas | Kitos sąlygos |
48 val. nevalgyti riebaus ir kepto maisto. | Negerti saldintų gėrimų. | Nevartoti maisto papildų. |
12 val. nevalgyti. | Galima gerti tik nedidelį kiekį vandens. | Bent 1 val. iki tyrimo nerūkyti. |
|
| Vengti fizinio krūvio ir emocinės įtampos. |
Atsakymas pateikiamas per 1 darbo dieną el. paštu arba per www.e-pacientas.lt
Papildoma informacija
Pasirinkti | Mini, Maxi |
---|