Pagrindinė vyrų ir moterų mirties priežastis Europoje, taip pat ir Lietuvoje yra širdies ir kraujagyslių ligos. Lietuva pagal susirgimų ir mirčių dažnį nuo širdies ir kraujagyslių ligų netgi pirmauja Europoje. Nors sergamumo rodiklius pastaraisiais metais pavyko šiek tiek sumažinti, jie išlieka itin aukšti. Deja, širdies ir kraujagyslių ligos sunkiai atpažįstamos ankstyvose stadijose, simptomų nebūna, arba būna nedaug, o kai jau įvyksta miokardo infarktas ar insultas, pasekmės būna sunkios. Sirgti gali ne tik vyresnio amžiaus, bet ir jauni, darbingi asmenys. 

Labai svarbi priežastis, lemianti širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymą – rizikos veiksniai.

 Rizikos veiksniai:

• Rūkymas
• Netinkama mityba (daug sočiųjų riebalų, perdirbto maisto vartojimas)
• Mažas fizinis aktyvumas
• Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje
• Padidėjęs kraujo spaudimas
• Nutukimas
• Cukrinis diabetas
• Stresas
• Alkoholio vartojimas
• Paveldimumas

Labai svarbu neignoruoti kad ir nežymių ligos simptomų, ypač jeigu jie kartojasi dažnai. 

Simptomai:

• Spaudžiantis, maudžiantis, graužiantis, deginantis skausmas krūtinės srityje( kurį provokuoja fizinis ar emocinis krūvis)
• Skausmas plintantis į petį, apatinį žandikaulį ir kairiąją ranką
• Dusulys
• Patinimai apatinėje kūno dalyje, kojose

Cholesterolio kiekį kraujyje rekomenduojam tikrintis reguliariai nuo 30 metų, o išsamesnius širdies tyrimus atlikti nuo 40 metų, ne rečiau kaip kartą per metus, nors ir nejaučiama jokių ligos simptomų.

Pasirūpinkite savo ir artimųjų sveikata jau dabar!

• Bendrasis kraujo tyrimas (5DIF veninio kraujo tyrimas automatizuotu būdu) – tai pirminis kraujo tyrimas, rodantis kraujo forminių elementų (leukocitų, eritrocitų, trombocitų) kiekį, tūrį, formą, rūšinį pasiskirstymą, taip pat hemoglobino kiekį ir kraujo tirštumą. Jis gali parodyti uždegimą, mažakraujystę, bakterinio ar virusinio pobūdžio infekcijas, kraujo ligas. Jei tyrimas neatitinka normos, gali būti skiriami išsamesni tyrimai. Gali būti tiriamas veninis ir kapiliarinis kraujas (vaikams). Pagal rezultatus galima daryti išvadas apie imunitetą, organizmo gebą pernešti deguonį į ląsteles bei kraujo krešėjimą.

• Natris – pagrindinis organizmo katijonas, reguliuojantis vandens apykaitos subalansavimą. Natrio koncentracija paprastai nustatoma vertinant elektrolitų-skysčių balansą, dehidrataciją. Natrio kiekis kraujyje padidėja esant šioms būklėms: dehidratacijai, Cushing sindromui, viduriavimui, nekompensuotam cukriniam diabetui, inkstų nepakankamumui ir kt. Natrio koncentracija kraujyje gali sumažėti gydant diuretikais, esant hipotirozei, antinksčių nepakankamumui, nudegimams, natrio netekimui virškinamąjame trakte (vėmimas, viduriavimas, fistulės).

• Kalis – vienas svarbiausių mikroelementų žmogaus organizme, palaikantis sveiką inkstų, širdies, raumenų, nervų veiklą bei organizmo skysčių pusiausvyrą. Kalio kraujo tyrimas gali padėti stebėti arba diagnozuoti būkles kaip inkstų ligos, aukštas kraujospūdis ir širdies ligos, susijusios su sutrikusiu kalio kiekiu. Dažniausia kalio trūkumo priežastis – kalio netekimas su šlapimu dėl vaistų vartojimo (diuretikai), kurie padidina šlapinimąsi. Vėmimas, viduriavimas taip pat gali sukelti pernelyg didelį kalio netekimą iš virškinamojo trakto. Per didelį kalio kiekį organizme gali sukelti: inkstų liga, antinksčių sutrikimas – Adisono liga, nudegimai ar operacijos, 1 tipo cukrinis diabetas, mityba ir papildai – maisto produktų vartojimas kuriuose yra per daug kalio.

•  Magnis – svarbus mikroelementas, kuris reikalingas širdies ir kraujagyslių, raumenų, nervų sistemos, kaulų funkcionavimui, padeda palaikyti normalius žmogaus organizmo biocheminius procesus.

• Cholesterolis – organizmo riebalas (lipidas), randamas visose ląstelėse. Jis reikalingas steroidinių hormonų, vitamino D, tulžies rūgščių gamybai ir kitiems organizmo gyvybiniams procesams užtikrinti, tačiau jo perteklius susijęs su širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Bendrojo cholesterolio kiekio padidėjimas kraujyje yra svarbiausias aterosklerozės rizikos veiksnys. Esant bendrojo cholesterolio kiekio padidėjimui ši rizika vertinama kartu su kitų jo frakcijų – MTL, DTL bei trigliceridų tyrimo rezultatais. Kuo didesnė cholesterolio koncentracija kraujyje, tuo didesnė koronarinės širdies ligos išsivystymo tikimybė. Tyrimą profilaktikos tikslais reikėtų atlikti bent keletą kartų per metus, o esant rizikos veiksniams (nutukimui, padidėjusiam kraujo spaudimui, nejudriam gyvenimo būdui, rūkymui, širdies ir kraujagyslių ligoms artimų giminaičių tarpe) – dažniau.

• DTL (Didelio Tankio Lipoproteinai) – „gerasis cholesterolis“, viena iš cholesterolio frakcijų. DTL padidėjimas, priešingai negu kitų cholesterolio frakcijų, sumažina išeminės širdies ligos riziką. Sumažėjimas šią riziką didina.

• MTL (Mažo Tankio Lipoproteinai) – „blogasis cholesterolis“. Padidėjęs MTL yra jautrus rodiklis ir kartu su cholesteroliu rodo padidėjusią aterosklerozės riziką, todėl jie yra pagrindiniai aterogenai. Tačiau visi rizikos veiksniai turėtų būti vertinami kompleksiškai, atlikus bendrojo cholesterolio ir
  visų jo frakcijų tyrimus.

• Trigliceridai – pagrindiniai organizmo riebalai. Tai trijų riebiųjų rūgščių ir glicerolio junginys, energijos šaltinis. Tačiau esant padidėjusiam trigliceridų kiekiui, didėja išeminės širdies ligos rizika. Asmenims, turintiems mažą DTL(„gerojo“ cholesterolio) kiekį bei didelį trigliceridų kiekį, išeminės širdies ligos rizika daug didesnė
  nei tiems, kurių kraujyje šių pokyčių nenustatoma. Trigliceridų kiekis kraujyje gali padidėti dėl neteisingo gyvenimo būdo: mažo fizinio aktyvumo, nesveikos mitybos (gausaus sočiųjų riebalų ir pridėtinių cukrų vartojimo), alkoholio vartojimo. Trigliceridų tyrimas kraujyje paprastai atliekamas tikslu įvertinti išeminės širdies ligos riziką. Tyrimą profilaktikos tikslais reikėtų atlikti bent keletą kartų per metus, o esant rizikos veiksniams (nutukimui, padidėjusiam kraujo spaudimui, nejudriam gyvenimo būdui, rūkymui, širdies ir kraujagyslių ligoms artimų giminaičių tarpe) – dažniau.

• PT / INR – Protrombino komplekso aktyvumas arba protrombino laikas. Šio tyrimo pagalba
  įvertinamas išorinės krešėjimo sistemos priklausančių nuo vitamino K faktorių II,VII, X aktyvumas,
  bei V faktorius.

• Padidinto jautrumo CRB. Tai žemų CRB verčių aptikimas, kuris leidžia nustatyti tikimybę  susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, miokardo infarktu. Šio tyrimo metu svarbu, kad tiriamajam nebūtų uždegimo, ar bakterinės infekcijos, nes CRB bus ženkliai pakilęs ir iškreips rezultatus. Kompleksinis širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, metabolinio sindromo ir CRB didelio jautrumo įvertinimas gali padėti tiksliau nustatyti širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo riziką asmenims, kuriems nėra klinikinių simptomų.

• Kreatinkinazė (CK-NAC). Daugiausia kreatinkinazės randama skersaruožiuose skeleto ir širdiesraumenyse bei smegenų audinyje. Kiekviename organe randama kitoks skirtingų kreatinkinazės izofermentų santykis. Bendros kreatinkinazės padidėjimas serume būdingas miokardo infarktui, Duchenne miodistrofijai, polimiozitui, raumenų traumai, galvos traumai ir kt. Šis tyrimas yra vienas seniausių ūmaus miokardo infarkto diagnostikos tyrimų, tačiau tyrimas neišskiria kuris izofermentas buvo aptiktas, todėl nėra toks tikslus, kaip atskirus izofermentus aptinkantys tyrimai. Dėl to pagal tyrimo rezultatus sunkiau daryti išvadas apie kreatinkinazės koncentracijos kraujyje padidėjimo priežastis. Kreatinkinazės koncentracija kraujyje padidėja per 12 valandų nuo ūmaus miokardo infarkto pradžios, pasiekia didžiausią koncentraciją po 24-36 valandų bei sugrįžtą į normalią koncentraciją po 48-72 valandų.

• Laktatdehidrogenazė (LDH). Šis fermentas randamas beveik visuose audiniuose ir organuose. Didžiausias LDH aktyvumas nustatomas inkstuose, kepenyse, širdies raumenyje, skeleto skersaruožiuose raumenyse, eritrocituose. Esant ląstelių (taip pat ir širdies raumens) pažeidimui ar joms žuvus, LDH išsiskiria į kraują.

• Lipoproteinas a [Lp(a)]. Lp (a) yra mažo tankio cholesterolio forma, kurios koncentracijos kraujyje padidėjimas yra susijęs su aukštesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Tyrimas naudojamas: įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką bei rizikos mažinimą kaip pagalbinė priemonė koreguoti gydymą cholesterolio koncentraciją kraujyje mažinančiais vaistais Aterosklerozė – būklė, kai kraujagyslių sienelėse susiformuoja aterosklerotinės plokštelės iš cholesterolio frakcijų (mažo tankio lipoproteinų, vidutinio tankio lipoproteinų, labai mažo tankio lipoproteinų, lipoproteino (a)). Lp (a) skatina aterosklerozės procesą, dėl kurio formuojasi aterosklerotinės plokštelės pažeistose kraujagyslių sienelėse. Dėl šių plokštelių susidarymo mažėja kraujagyslių paslankumas – organizmui tampa sunkiau mažinti kraujospūdį praplečiant kraujagysles. Dėl to didėja kraujospūdis, pažeidžiamos kraujagyslių sienelės, sudarant sąlygas naujų aterosklerotinių plokštelių atsiradimui.

• Apolipoproteinas B (APO B). Apo B yra visų aterosklerozę skatinančių ar potencialiai skatinančių dalelių sudėtyje (mažo tankio lipoproteinų, vidutinio tankio lipoproteinų, labai mažo tankio lipoproteinų, lipoproteino (a)). Kiekvienos šių dalelių sudėtyje yra viena Apo B molekulė, dėl to šis tyrimas padeda tiksliau įvertinti aterosklerozę skatinančių ar potencialiai skatinančių dalelių kiekį negu įprastai naudojamas mažo tankio cholesterolio nustatymas. Aterosklerozė – būklė, kai kraujagyslių sienelėse susiformuoja aterosklerotinės plokštelės iš cholesterolio frakcijų (mažo tankio lipoproteinų, vidutinio tankio lipoproteinų, labai mažo tankio lipoproteinų, lipoproteino (a)). Dėl šių plokštelių susidarymo mažėja kraujagyslių paslankumas ir spindis – organizmui tampa sunkiau mažinti kraujospūdį praplečiant kraujagysles. Dėl to didėja kraujospūdis, pažeidžiamos kraujagyslių sienelės, sudarant sąlygas naujų aterosklerotinių plokštelių atsiradimui.

Tyrimas atliekamas iš veninio kraujo.

Atsakymas pateikiamas per 1 darbo dieną el. paštu arba per www.e-pacientas.lt