• Bendras kraujo tyrimas naudojamas įvertinti kraujo forminių elementų (leukocitų, eritrocitų, trombocitų ir kt.) kiekį. Pagal rezultatus galima daryti išvadas apie imunitetą, organizmo gebą pernešti deguonį į ląsteles bei kraujo krešėjimą.
• Natris – yra vienas pagrindinių kūno katijoninių elektrolitų, jis padeda valdyti vandens kiekį organizme (pagrinde ne ląstelėse), užtikrina sklandžią raumenų ir nervų veiklą. Natrį gauname su maistu ir gėrimais, o šaliname su šlapimu bei prakaitu. Natrio koncentracijos kraujyje sutrikimai dažniausi dėl per didelio druskos vartojimo, per mažo vandens vartojimo, lėtinių inkstų ligų, viduriavimo, vėmimo. Tačiau yra duomenų, kad didelė natrio koncentracija turi įtakos autoimuninių ligų vystymuisi.
• Kalis – vienas svarbiausių mikroelementų žmogaus organizme. Jis būtinas visų organizmo ląstelių gyvybei ir pagrindinėms funkcijoms – organizmo skysčių pusiausvyrai, normaliai nervų sistemos ir širdies veiklai – užtikrinti.
• Magnis – svarbus mikroelementas, kuris reikalingas širdies ir kraujagyslių, raumenų, nervų sistemos, kaulų funkcionavimui, padeda palaikyti normalius žmogaus organizmo biocheminius procesus.
• Bendras cholesterolis – bendrojo cholesterolio kiekio padidėjimas kraujyje yra svarbiausias aterosklerozės rizikos veiksnys.
•  DTL | Didelio Tankio Cholesterolis – „gerasis cholesterolis“, viena iš cholesterolio frakcijų. DTL padidėjimas, priešingai negu kitų cholesterolio frakcijų, sumažina išeminės širdies ligos riziką. Sumažėjimas šią riziką didina.
•  MTL | Mažo Tankio Cholesterolis – „blogasis cholesterolis“. Padidėjęs MTL yra jautrus rodiklis ir kartu su bendrojo cholesterolio koncentracija rodo padidėjusią aterosklerozės riziką, todėl jie yra pagrindiniai aterogenai. Tačiau visi rizikos veiksniai turėtų būti vertinami kompleksiškai, atlikus bendrojo cholesterolio ir visų jo frakcijų tyrimus.
• Trigliceridai – pagrindinis riebalų rūgščių šaltinis organizme. Trigliceridų nustatymas svarbus apibūdinant hiperlipidemijas ir įvertinant išeminės širdies ligos riziką. Asmenims, turintiems mažą DTL bei didelį trigliceridų kiekį, išeminės širdies ligos rizika daug didesnė nei tiems, kurių kraujyje šių pokyčių nenustatoma.
• SPA/INR | Kraujo krešėjimo rodikliai – Protrombino komplekso aktyvumas arba protrombino laikas. Šio tyrimo pagalba įvertinamas išorinės krešėjimo sistemos priklausančių nuo vitamino K faktorių II,VII, X aktyvumas, bei V faktorius. Kadangi vitaminas K ir visi šie faktoriai gaminami kepenyse, tyrimas gali būti atliekamas kepenų ligų diagnostikos bei jų gydymo kontrolės tikslais.
• DJ – CRB | Didelio jautrumo C reaktyvus baltymas. Tai žemų CRB rodiklių svyravimų aptikimas, kuris leidžia nustatyti tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, miokardo infarktu. Šio tyrimo metu svarbu, kad tiriamajam nebūtų uždegimo, ar bakterinės infekcijos, nes CRB bus ženkliai pakilęs ir iškreips rezultatus. Kompleksinis širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, metabolinio sindromo ir didelio jautrumo CRB įvertinimas gali padėti tiksliau nustatyti širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo riziką asmenims, kuriems nėra klinikinių simptomų.
• Kreatinkinazė (CK-NAC) yra fermentas, kurio pagalba panaudojama energija, sukaupta adenozino trifosfate (ATP). ATP yra pagrindinis organizmo energijos šaltinis. Įprastai kreatinkinazė aptinkama širdies raumenyje, skeleto raumenyse, smegenyse ir kituose audiniuose. Įvykus raumenų pažaidai kreatinkinazė patenka į kraują, ir patekęs kiekis susijęs su raumens pažeidimo dydžiu.
  Kreatinkinazė skirstoma į 3 tipus (izofermentus):
  1. CK-MB (pagrinde širdies raumenyje)
  2. CK-MM (pagrinde skeleto raumenyse)
  3. CK-BB (pagrinde lygiuosiuose raumenyse ir smegenyse)

Šis tyrimas yra vienas seniausių ūmaus miokardo infarkto diagnostikos tyrimų, tačiau tyrimas neišskiria kuris izofermentas buvo aptiktas, todėl nėra toks tikslus, kaip atskirus izofermentus aptinkantys tyrimai. Dėl to pagal tyrimo rezultatus sunkiau daryti išvadas apie kreatinkinazės koncentracijos kraujyje padidėjimo priežastis.
Kreatinkinazės koncentracija kraujyje padidėja per 12 valandų nuo ūmaus miokardo infarkto pradžios, pasiekia didžiausią koncentraciją po 24-36 valandų bei sugrįžtą į normalią koncentraciją po 48-72 valandų.

Tyrimas atliekamas iš veninio kraujo.

Atsakymas pateikiamas per 1 darbo dieną el. paštu arba per www.e-pacientas.lt