Fiziologiškai normalus reiškinys, kai kasdien iškrenta nuo 30 iki 100 plaukų, o plaunant galvą, ir daugiau. Problemos kyla tada, kai jų vietoje neatauga nauji plaukai, tuomet jie labai praretėja ir gali pasireikšti plikimas. Plikimas yra dažnesnis vyrų tarpe, tačiau plaukų slinkimas neretas ir tarp moterų. 

Plaukų slinkimo priežastys gali būti įvairios:

• nepakankama mityba
• griežtos dietos
• stresas
• aplinkos užterštumas
• kai kurios ligos (ypač endokrininės)
• apsinuodijimas sunkiaisiais metalais

Jeigu pasireiškė plaukų slinkimas, būtina išsiaiškinti, kokios priežastys, vidinės ar išorinės, jį sukėlė. Atlikus kraujo tyrimą, galima išsiaiškinti, ar organizmui netrūksta tam tikrų vitaminų ir mineralų, ar nesutrikęs hormonų balansas, kas gali įtakoti plaukų slinkimą. Rūpinkitės savo grožiu ir sveikata.

• Bendrasis kraujo tyrimas (5DIF veninio kraujo tyrimas automatizuotu būdu) – tai pirminis kraujo tyrimas, rodantis kraujo forminių elementų (leukocitų, eritrocitų, trombocitų) kiekį, tūrį, formą, rūšinį pasiskirstymą, taip pat hemoglobino kiekį ir kraujo tirštumą. Jis gali parodyti uždegimą, mažakraujystę, bakterinio ar virusinio pobūdžio infekcijas, kraujo ligas. Jei tyrimas neatitinka normos, gali būti skiriami išsamesni tyrimai. Gali būti tiriamas veninis ir kapiliarinis kraujas (vaikams). Pagal rezultatus galima daryti išvadas apie imunitetą, organizmo gebą pernešti deguonį į ląsteles bei kraujo krešėjimą.

• Kalcis – būtinas mikroelementas, reikalingas organizmui stiprinti kaulus, dantis ir jungiamuosius audinius, kontroliuoti raumenų susitraukimą ir atsipalaidavimą, palaikyti širdies veiklą, normalizuoti kraujo krešėjimo procesus, reguliuoti fermentines reakcijas, taip pat sklandžiai perduoti nervinius impulsus tarp ląstelių. Sveiko kalcio kiekio organizme palaikymas padeda sumažinti riziką susirgti ligomis, susijusiomis su aukštu kraujospūdžiu, ypač nėštumo metu. Taip
  pat mažina gaubtinės ir tiesiosios žarnos adenomų (nepiktybinių auglių) riziką. Kalcio trūkumo (hipokalcemija) simptomai: sumišimas ar atminties praradimas, kaulų skilimai ir lūžiai,raumenų spazmai, mėšlungis, traukuliai, rankų, kojų ir veido tirpimas ir dilgčiojimas, silpni ir trapūs nagai, sulėtėjęs plaukų augimas, odos suplonėjimas. Kalcio pertekliaus simptomai: inkstų akmenų susidarymas, virškinimo sutrikimai – pykinimas ar vėmimas, prastas apetitas, vidurių užkietėjimas; padidėjęs troškulys, arba dažnesnis šlapinimasis dėl inkstų veiklos sutrikimo, nuovargis, sumišimas; kaulų skausmas, trapūs, lengvai lūžtantys kaulai.

• Magnis – svarbus mikroelementas, kuris reikalingas širdies ir kraujagyslių, raumenų, nervų sistemos, kaulų funkcionavimui, padeda palaikyti normalius žmogaus organizmo biocheminius procesus. Magnio pertekliaus simptomai:  širdies laidžiosios sistemos sutrikimai, nervinio impulso sulėtėjimas ar nutrūkimas,, sąmonės netekimas,, skausmo ar temperatūros jutimų susilpnėjimas. Magnio trūkumo simptomai:  sąmonės sutrikimas, raumenų drebėjimas, mėšlungis.

• Geležis – mineralas, būtinas tinkamai hemoglobino (esančio raudonuosiuose kraujo kūneliuose), reikalingo deguoniui transportuoti kraujyje, funkcijai. Taip pat svarbus formuojant jungiamąjį audinį ir gaminant hormonus. Geležis įeina į hemoglobino ir mioglobino sudėtį. Geležies trūkumas pasitaiko žymiai dažniau negu perteklius. Geležies koncentracija sumažėja esant geležies deficitui, lėtiniams kraujavimams, lėtinėms ligoms (TBC, onkologinėms ir kt.), vitamino C nepasisavinimui. Tai gali lemti geležies stokos mažakraujystę, pablogėjusią bendrą organizmo, odos, plaukų, nagų būklę, energijos stoką. Geležies stokos anemija (mažakraujystė) – labiausiai paplitusi anemijos forma.

• Feritinas – baltymas, randamas visuose organizmo audiniuose ir skysčiuose. Feritino molekulė yra tuščiavidurė sfera, pripildyta geležies Fe2+ jonų. Fe2+ jonų sluoksnis padengtas baltyminiu apvalkalu. Pagrindinė feritino diagnostinė vertė yra ta, kad jis atspindi organizmo geležies atsargas. Jo sumažėjimas rodo geležies trūkumą. Feritinas – geriausias rodiklis diagnozuojant geležies deficitą. Feritino koncentracija gali padidėti esant lėtinėms ligoms, kepenų ligoms, navikams, hipertirozei, hemosiderozei ir kt.

• Testosteronas – vyriškas lytinis hormonas, gaminamas pagrinde sėklidėse (nedideli kiekiai šio hormono gali būti gaminami antinksčiuose, moterims – kiaušidėse). Šis hormonas lemia vyro lytinių organų formavimąsi, antrinių lytinių požymių atsiradimą, reguliuoja spermatozoidų gamybą, nuo jo kiekio organizme priklauso energijos lygis ir nuotaika, libido (lytinis potraukis), potencija, miego kokybė. Nuo 30 metų amžiaus testosterono kiekis organizme ima mažėti. Testosterono stygiaus simptomai vyrams: sumažėjęs lytinis potraukis, erekcijos sutrikimai, prastas miegas, depresija. Moterims testosterono koncentracija padidėja anovuliacijos, amenorėjo, virilizacijos
  atveju. Pati didžiausia anovuliacijos ( ovuliacijos nebuvimas) ir hiruizmo (padidėjęs plaukuotumas) priežastis – ovarų policistozės sindromas. Testosterono pertekliaus simptomai moterims: padidėjęs nepageidaujamas plaukuotumas (hirsutizmas), galvos plaukų slinkimas, svorio didėjimas, nuolatinis nuovargis, energijos stygius. Dažniausiai testosterono padidėjimas moterims nustatomas esant androgeniniams navikams ir kiaušidžių policistozei.

• DHEA-SO4 (Dehidroepiandrosterono sulfatas) – organizmo gaminamas steroidas, jis nepasižymi hormoniniu poveikiu, tačiau jo pirmtakas dehidroepiandrosteronas (DHEA) svarbus lytinių hormonų gamybai organizme. Pertekliaus simptomai vyrams dažnai nepasireiškia, o moterims gali būti: aknė, gilus balsas, didelis veido ir kūno plaukuotumas, plaukų slinkimas, nereguliarios mėnesinės, nevaisingumas. DHEA-SO4 žema koncentracija susijusi su diabetu, kaulų retėjimu, libido mažėjimu.

• Skydliaukę stimuliuojantis hormonas (TSH). TSH yra vienas svarbiausių skydliaukės funkcijosrodiklių. Šį hormoną gamina priekinė hipofizės dalis. TSH stimuliuoja tiroksino (T4) ir trijodtironino (T3) sekreciją organizme. TSH – tai hormonas, kurio koncentracija kraujyje atvirkščiai proporcinga tiroksino ir trijodtironino koncentracijai. TSH nustatymas naudojamas pirminei skydliaukės ligų diagnostikai, po skydliaukės chirurginio pašalinimo ir taikant gydymą L- tiroksino preparatais.

• Antitiroperoksidazė (ATPO) – vienas svarbiausių skydliaukės autoimuninio proceso rodiklių. Ankstyvas ATPO nustatymas leidžia laiku diagnozuoti autoimuninį procesą (pvz., Hashimoto tiroiditą) tokioje stadijoje, kai ryškios hipotirozės dar nėra, ir laiku jį koreguoti.

• Cinkas –  šis mikroelementas yra reikalingas apie 100 fermentų veiklai, jis dalyvauja imuninės sistemos veikloje bei žaizdų gijime. Taip pat cinkas reikalingas normaliam skonio ir kvapo suvokimui, užtikrinti sklandų kūdikių bei vaikų augimą ir vystymąsi. Cinko trūkumo simptomai: augimo sulėtėjimas, apetito stoka bei susilpnėjęs imunitetas. Sergant lėtinėmis virškinamojo trakto ligomis nevartojant gyvulinės kilmės produktų ar nėštumo metu yra didesnė rizika, kad atsiras cinko trūkumas. Cinko perteklius yra retas.

• Varis (mikroelementas) – varis organizme būna tik surištas su baltymais. Jis dalyvauja medžiagų apykaitos procese, aktyvina fermentus. Vario sumažėja kai kuriais Wilson ligos atvejais. Taip pat serume vario sumažėja Menke sindromo metu (genetinė su X chromosoma susijusi paveldima liga). Vario koncentracija serume gali didėti trūkstant vitaminų (pelagra). Serumo varis taip pat naudingas diagnozuojant neaiškias kepenų ligas – cirozę, lėtinį aktyvų hepatitą, taip pat nustatant centrinės nervų sistemos ligas (koncentracija didėja).

• Selenas – žmogaus organizmui būtinas mikroelementas, atliekantis svarbias funkcijas skydliaukės hormonų apykaitoje, DNR gamyboje ir apsaugoje nuo infekcijos. Seleno randama įvairiuose maisto produktuose, tačiau nevartojant gyvulinės kilmės produktų seleno šaltinių lieka gerokai mažiau, o vartojant per daug – galimas seleno perteklius.  Seleno pertekliaus simptomai:  plaukų ir nagų trapumas ar netekimas,  atsiradę odos pažeidimai, pykinimas, viduriavimas, dėmės ant dantų ir kt. Seleno trūkumas yra gana retas, ypač išsivysčiusiose šalyse, o perteklius – dažnesnis.

• Biotinas (Vitaminas H) – svarbus sklandžiai fermentų veiklai, kurie užtikrina riebiųjų rūgščių, gliukozės ir amino rūgščių apykaitą organizme. Biotino trūkumo simptomai: plaukų plonėjimas, progresuojantis į plaukų netekimą ant viso kūno, raudonas bėrimas, akių uždegimas, trapūs nagai.

• Vitaminas C – būtinas kolageno ir kai kurių nervinių signalų perdavėjų, baltymų gamybai,  svarbus antioksidantas, svarbus imunitetui bei geležies pasisavinimui. Kolagenas yra esminis jungiamojo audinio komponentas. Vitamino C trūkumas sukelia skorbutą (pradžioje – nuovargis, bendras negalavimas, dantenų uždegimas, vėliau – kraujosruvos odoje, sąnarių skausmas, blogas žaizdų gijimas, trapūs ir susisukę plaukai). Vitamino C perteklius yra labai retas.

• Vitaminas B12 – šis vitaminas yra būtinas užtikrinti sklandžią nervų sistemos veiklą, eritrocitų bei DNR gamybai. Vitaminas B12 gaunamas su maistu. Geriausi natūralūs jo šaltiniai yra gyvulinės kilmės maistas (mėsa, žuvis, sūris, kiaušiniai). Taip pat vitamino B12 pasisavinimas mažėja esant vitamino B12 stokos anemijai (mažakraujystei), skrandžio uždegimui (dėl autoimuninių ligų ar Helicobacter pylori infekcijos), vartojant skrandžio rūgštingumą mažinančius vaistus. Vitamino B12 stokos simptomai yra nespecifiniai: silpnumas, nuovargis, mieguistumas, rankų ar kojų aptirpimas ar dilgčiojimas, pusiausvyros sutrikimai, jėgos stoka. Vitamino B12 perteklius yra labai retas.

• Vitaminas D – padeda organizmui pasisavinti kalcį, fosforą ir magnį, reguliuoja kalcio ir fosforo įsiurbimą žarnyne, padeda šioms medžiagoms išsilaikyti kauluose ir dantyse, padeda išvengti rachito, artrito ir osteoporozės, dalyvauja augimo ir brendimo procesuose, būtinas sveikai nervų sistemai ir imunitetui. Žmogaus organizme Vitaminas D susidaro veikiant ultravioletiniams spinduliams. Su maistu jo gaunama nedaug. Vitamino D trūkumo komplikacijos: vaikams vystosi rachitas, deformuojasi kaukolė ir stuburas, žandikauliai, sutrinka dantų augimas, atsiranda dėmių dantų emalyje, susilpnėja imunitetas, gali pasireikšti silpnumas, nuovargis, depresija.

• Folio rūgštis (vitaminas B9) – būtinas organizmo augimui ir vystymuisi, naujų ląstelių susidarymui ir regeneracijai, DNR gamybai. Folio rūgštis svarbi baltymų apykaitai, nukleino rūgščių sintezei, normaliai smegenų funkcijai, kepenų veiklai, protinei ir emocinei sveikatai, sveikiems plaukams. Nėštumo metu folio rūgštis reikalinga užtikrinti normalų placentos funkcionavimą, vaisiaus nervinio vamzdelio susiformavimą, padeda išvengti kūdikio apsigimimų.

Tyrimas atliekamas iš veninio kraujo.

Daugumos tyrimų atsakymai pateikiamas per 2-3 darbo dienas e. paštu arba per www.e-pacientas.lt

DHEA-SO4 tyrimo rezultatai nustatomi per 3 darbo dienas.

Seleno, vario, cinko, biotino tyrimų rezultatai nustatomi per 10-20 darbo dienų.