Vaikai – visų mūsų rūpestis. 

Labai svarbu užtikrinti , kad mūsų atžalos augtų sveikos. Artėjant naujiems mokslo metams, būtina atlikti profilaktinį vaiko sveikatos patikrinimą. Šis patikrinimas yra reikalingas norint užtikrinti, kad organizmui nieko netrūktų, augimas ir vystymasis vyktų sklandžiai. 

Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos laboratorijose atlikti tyrimai parodė, kad vaikus vis dažniau kamuoja medžiagų apykaitos bei endokrininės funkcijos sutrikimai: 29 proc. nustatytas mikroelementų – kalcio, natrio arba kalio trūkumas, 27 proc. – padidėjęs cukraus kiekis kraujyje, net 19 proc. arba kas penktam tirtajam buvo sutrikusi skydliaukės funkcija. 

Atlikus kepenų fermentų kraujyje tyrimus, kas dešimtam vaikui nustatytas kepenų funkcijos sutrikimas. Dar daugiau nerimo kelia apie 48 proc. tirtųjų vaikų pakitę hematologiniai kraujo parametrai, o idealus bendrojo kraujo tyrimas – jau retenybė, konstatuoja medikai. Dar blogesnė bendrojo vitamino D tyrimų statistika: 83 proc. vaikų ir paauglių nustatytas šio svarbaus vitamino trūkumas. 

Pasirūpinkite savo vaikų sveikata ir užtikrinkite, kad jų organizmas augs ir vystysis turėdamas pakankamą vitaminų ir mikroelementų kiekį!

• Bendrasis kraujo tyrimas (5DIF veninio kraujo tyrimas automatizuotu būdu) – tai pirminis kraujo tyrimas, rodantis kraujo forminių elementų (leukocitų, eritrocitų, trombocitų) kiekį, tūrį, formą, rūšinį pasiskirstymą, taip pat hemoglobino kiekį ir kraujo tirštumą. Jis gali parodyti uždegimą, mažakraujystę, bakterinio ar virusinio pobūdžio infekcijas, kraujo ligas. Jei tyrimas neatitinka normos, gali būti skiriami išsamesni tyrimai. Gali būti tiriamas veninis ir kapiliarinis kraujas (vaikams). Pagal rezultatus galima daryti išvadas apie imunitetą, organizmo gebą pernešti deguonį į ląsteles bei kraujo krešėjimą.

•  Geležis – mineralas, būtinas tinkamai hemoglobino (esančio raudonuosiuose kraujo kūneliuose), reikalingo deguoniui transportuoti kraujyje, funkcijai. Taip pat svarbus formuojant jungiamąjį audinį ir gaminant hormonus. Geležis įeina į hemoglobino ir mioglobino sudėtį. Geležies trūkumas pasitaiko žymiai dažniau negu perteklius. Geležies koncentracija sumažėja esant geležies deficitui, lėtiniams kraujavimams, lėtinėms ligoms (TBC, onkologinėms ir kt.), vitamino C nepasisavinimui. Tai gali lemti geležies stokos mažakraujystę, pablogėjusią bendrą organizmo, odos, plaukų, nagų būklę, energijos stoką. Geležies stokos anemija (mažakraujystė) – labiausiai paplitusi anemijos forma

• Kalis – vienas svarbiausių mikroelementų žmogaus organizme, palaikantis sveiką inkstų, širdies, raumenų, nervų veiklą bei organizmo skysčių pusiausvyrą. Kalio kraujo tyrimas gali padėti stebėti arba diagnozuoti būkles kaip inkstų ligos, aukštas kraujospūdis ir širdies ligos, susijusios su sutrikusiu kalio kiekiu. Dažniausia kalio trūkumo priežastis – kalio netekimas su šlapimu dėl vaistų vartojimo (diuretikai), kurie padidina šlapinimąsi. Vėmimas, viduriavimas taip pat gali sukelti pernelyg didelį kalio netekimą iš virškinamojo trakto. Per didelį kalio kiekį organizme gali sukelti: inkstų liga, antinksčių sutrikimas – Adisono liga, nudegimai ar operacijos, 1 tipo cukrinis diabetas, mityba ir papildai – maisto produktų vartojimas kuriuose yra per daug kalio.

• Natris – pagrindinis organizmo katijonas, reguliuojantis vandens apykaitos subalansavimą. Natrio koncentracija paprastai nustatoma vertinant elektrolitų-skysčių balansą, dehidrataciją. Natrio kiekis kraujyje padidėja esant šioms būklėms: dehidratacijai, Cushing sindromui, viduriavimui, nekompensuotam cukriniam diabetui, inkstų nepakankamumui ir kt. Natrio koncentracija kraujyje gali sumažėti gydant diuretikais, esant hipotirozei, antinksčių nepakankamumui, nudegimams, natrio netekimui virškinamąjame trakte (vėmimas, viduriavimas, fistulės).

• Kalcis – būtinas mikroelementas, reikalingas organizmui stiprinti kaulus, dantis ir jungiamuosius audinius, kontroliuoti raumenų susitraukimą ir atsipalaidavimą, palaikyti širdies veiklą, normalizuoti kraujo krešėjimo procesus, reguliuoti fermentines reakcijas, taip pat sklandžiai perduoti nervinius impulsus tarp ląstelių.

•  Magnis – svarbus mikroelementas, kuris reikalingas širdies ir kraujagyslių, raumenų, nervų sistemos, kaulų funkcionavimui, padeda palaikyti normalius žmogaus organizmo biocheminius procesus.

• Vitaminas D – padeda organizmui pasisavinti kalcį, fosforą ir magnį, reguliuoja kalcio ir fosforo įsiurbimą žarnyne, padeda šioms medžiagoms išsilaikyti kauluose ir dantyse, padeda išvengti rachito, artrito ir osteoporozės, dalyvauja augimo ir brendimo procesuose, būtinas sveikai nervų sistemai ir imunitetui. Žmogaus organizme Vitaminas D susidaro veikiant ultravioletiniams spinduliams. Su maistu jo gaunama nedaug. Trūkstant vitamino D, vaikams vystosi rachitas, deformuojasi kaukolė ir stuburas, žandikauliai, sutrinka dantų augimas, atsiranda dėmių dantų emalyje, susilpnėja imunitetas, gali pasireikšti silpnumas, nuovargis, depresija.

• Glikozilintas hemoglobinas (HbA1c) – tai hemoglobino, esančio eritrocituose, glikuota forma. Jo susidarymo pagrindas – gliukozės nefermentinė sąveika su baltymais (hemoglobinu). Glikozilinto hemoglobino koncentracija kraujyje – patogus rodiklis vertinant cukriniu diabetu sergančių ligonių ilgalaikę glikemiją (gliukozės kiekį kraujyje). Glikozilinto hemoglobino procentas atspindi tai, kokia vidutinė gliukozės koncentracija kraujyje buvo per pastarąsias 4-6 savaites. Padidėjusi HbA1c koncentracija rodo, kad yra diabeto komplikacijų (nervų, akių, inkstų, kraujagyslių pažeidimo) pavojus . Atskirais atvejais glikozilintas hemoglobinas gali būti nustatomas tikslu diagnozuoti cukrinį diabetą arba paneigti jo diagnozę. Sergantiesiems cukriniu diabetu glikozilinto hemoglobino tyrimas turi būti atliekamas reguliariai (ne mažiau 4 kartų per metus). Šis tyrimas padeda kontroliuoti cukrinį diabetą, bei išvengti sunkių jo komplikacijų (apakimo, inkstų nepakankamumo, galūnių amputacijos, miokardo infarkto, insulto).

• Skydliaukę stimuliuojantis hormonas (TSH). TSH yra vienas svarbiausių skydliaukės funkcijos rodiklių. Šį hormoną gamina priekinė hipofizės dalis. TSH stimuliuoja tiroksino (T4) ir trijodtironino (T3) sekreciją organizme. TSH – tai hormonas, kurio koncentracija kraujyje atvirkščiai proporcinga tiroksino ir trijodtironino koncentracijai. TSH nustatymas naudojamas pirminei skydliaukės ligų diagnostikai, po skydliaukės chirurginio pašalinimo ir taikant gydymą L- tiroksino preparatais.

• Laisvas Tiroksinas (FT4) – skydliaukės hormonas. Laisvas tiroksinas yra aktyvi tiroksino forma. Laisvo tiroksino nustatymas yra vienas svarbiausių skydliaukės patologijos rodiklių. FT4 dažniausiai nustatomas kartu su TSH.

• Laisvas Trijodtironinas (FT3) – skydliaukės hormonas, kuris pasižymi į tiroksiną panašiu periferiniu poveikiu. Jis pasigamina iš tiroksino. Didžioji šio hormono dalis susidaro ne skydliaukėje, bet periferijoje (kepenyse, inkstuose, fibroblastuose). Laisvas trijodtironinas paprastai yra matuojamas kartu su tirotropinio hormono (TTH) ir laisvo tiroksino (FT4) tyrimais. Svarbiausias diagnostinis FT3 taikymas – trijodtironino toksikozės nustatymas.

• Antitiroperoksidazė (ATPO) – vienas svarbiausių skydliaukės autoimuninio proceso rodiklių.Ankstyvas ATPO nustatymas leidžia laiku diagnozuoti autoimuninį procesą (pvz., autoimuninį tiroiditą) tokioje stadijoje, kai ryškios hipotirozės dar nėra, ir laiku jį koreguoti.

• Kepenų fermentas AST/GOT – kepenų fermentas. Padidėjęs šio fermento aktyvumas vertinamas kaip kepenų ir širdies patologijos rodiklis. AST randama įvairiuose audiniuose, bet didžiausias šio fermento aktyvumas stebimas kepenyse ir skersaruožiuose (širdies ir skeleto) raumenyse, todėl AST koncentracijos padidėjimas pagrinde vertinamas kaip kepenų ir širdies patologijos rodiklis. Ji didėja esant kepenų ir tulžies takų patologijai (virusiniam hepatitui, apsinuodijimui alkoholiu ir toksinėmis medžiagomis, cirozei, infekcijoms, tulžies takų uždegimams, kepenų navikams), miokardo infarktui, raumenų patologijai. AST koncentracija paprastai ima didėti vėliau, negu ALT, tačiau padidėjusi išsilaiko ilgiau.

• Kepenų fermentas ALT/GPT – kepenų fermentas, vienas jautriausių kepenų pažeidimo rodiklių. Ypač didelis ALT koncentracijos padidėjimas nustatomas sergant ūmiu hepatitu (gali didėti net iki 10-20 kartų). Mažesnis padidėjimas būdingas medikamentiniams, toksiniams, mechaniniams hepatitams, alkoholiniam kepenų suriebėjimui, kepenų augliams, tulžies takų uždegimams, skeleto raumenų traumoms, pankreatitui (kasos uždegimui). ALT daugiausia randama kepenų ląstelėse, mažiau – inkstuose, skersaruožių (širdies ir skeleto) raumenų ląstelėse, leukocituose. Kai kepenų ląstelės yra pažeidžiamos AST iš ląstelių vidaus pradeda skirtis į kraują, todėl jos koncentracija serume padidėja. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos simptomus: skausmą ar maudimą po dešiniuoju šonkaulių lanku, pilvo pūtimą, apetito nebuvimą, odos ir gleivinių pageltimą, odos niežulį, šlapimo ir išmatų spalvos pokyčius.

• Šlapimo tyrimas – greitai atliekamas, neinvazyvus, tačiau labai informatyvus laboratorinis tyrimas, atspindintis inkstų, šlapimo takų ir kitų organų būklę. Net ir nesant patologijos įtarimų, šlapimo tyrimą profilaktiškai rekomenduojama atlikti bent kartą per metus. Geriausiai tyrimui tinka rytinis šlapimas, vidurinė jo porcija. Šlapimas tyrimui turi būti surenkamas tik į specialų, tam skirtą indelį, kurį galima įsigyti vaistinėse.

• Kirminų kiaušinėlių išmatose nustatymas – atliekama išmatų mikroskopija, kurios metu nustatoma, ar išmatose yra kirminų kiaušinėlių. Parazitinių kirmėlių infekcija yra dažniausia tarp ikimokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų. Užsikrečiama nesilaikant sanitarinių sąlygų, per užterštą maistą bei vandenį. Ligai užsitęsus būdingi šie simptomai: pablogėjęs apetitas, pilvo skausmas, pykinimas, nuovargis, bloga dėmesio koncentracija, sulėtėjęs augimas bei vystymasis.

• Pirmuonių išmatų tepinėlyje nustatymas – atliekama išmatų mikroskopija, kurios metu nustatoma, ar išmatose yra pirmuonių. Pirmuonys sukelia ūmius virškinamojo trakto sutrikimus: viduriavimą, vidurių pūtimą, pilvo skausmą, pykinimą. Dažniausiai užsikrečiama keliaujant per besivystančias šalis: jei praryjama užteršto vandens ar maisto, turint artimą kontaktą su infekuotais, nesilaikant sanitarinių sąlygų.

• Gliukozės koncentracija serume. Gliukozė – pagrindinis organizmo angliavandenis ir parametras cukriniam diabetui nustatyti. Gliukozės kiekis veniniame kraujyje gali būti nustatomas tiriant serumą (kraujas imamas į paprastą biochemijai skirtą mėgintuvėlį be priedų). Padidėjęs gliukozės kiekis gali būti nustatomas, kai yra: diabetas, sutrikusi gliukozės tolerancija, Cushing sindromas, akromegalija, pankreatitas, kasos vėžys, feochromocitoma, tireotoksikozė, stresas (pvz., nudegimų metu), nėščiųjų diabetas, kai kurių medikamentų vartojimas.
•  Sumažėjęs gliukozės kiekis gali būti nustatomas, kai yra: inkstų ligos, širdies ligos, badavimas, sepsis, insulino perdozavimas, nepavalgius po insulino vartojimo, antidiabetinių geriamųjų vaistų perdozavimas, insulinoma. Padidėjusios gliukozės simptomai: nuolatinis noras valgyti, nuovargis, dažnas šlapinimasis, troškulys, svorio netekimas, dažnesni infekciniai susirgimai (ypač šlapimo ir lytinių takų), išsausėjusi oda, dėmesio sukaupimo sunkumai, neaiškus matymas, blogai gyjančios žaizdos, impotencija. 
• Sumažėjusios gliukozės simptomai: silpnumas, nuovargis, dusulys, rankų ir kojų tirpimas, burnos džiūvimas, dirglumas ir nemiga, odos blyškumas.

Tyrimai atliekami iš kapiliarinio arba veninio kraujo, išmatų ir šlapimo.

Kraujo tyrimų rezultatai nustatomi tą pačią dieną ir pateikiami www.epacientas.lt. Išmatų mikroskopijų rezultatai nustatomi per parą ir pateikiami www.epacientas.lt