Vaikai – visų mūsų rūpestis.

Labai svarbu užtikrinti , kad mūsų atžalos augtų sveikos. Artėjant naujiems mokslo metams, būtina atlikti profilaktinį vaiko sveikatos patikrinimą. Šis patikrinimas yra reikalingas norint užtikrinti, kad organizmui nieko netrūktų, augimas ir vystymasis vyktų sklandžiai.

Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos laboratorijose atlikti tyrimai parodė, kad vaikus vis dažniau kamuoja medžiagų apykaitos bei endokrininės funkcijos sutrikimai: 29 proc. nustatytas mikroelementų – kalcio, natrio arba kalio trūkumas, 27 proc. – padidėjęs cukraus kiekis kraujyje, net 19 proc. arba kas penktam tirtajam buvo sutrikusi skydliaukės funkcija.

Atlikus kepenų fermentų kraujyje tyrimus, kas dešimtam vaikui nustatytas kepenų funkcijos sutrikimas. Dar daugiau nerimo kelia apie 48 proc. tirtųjų vaikų pakitę hematologiniai kraujo parametrai, o idealus bendrojo kraujo tyrimas – jau retenybė, konstatuoja medikai. Dar blogesnė bendrojo vitamino D tyrimų statistika: 83 proc. vaikų ir paauglių nustatytas šio svarbaus vitamino trūkumas.

Pasirūpinkite savo vaikų sveikata ir užtikrinkite, kad jų organizmas augs ir vystysis turėdamas pakankamą vitaminų ir mikroelementų kiekį!

Tyrimų aprašymai

BENDRI TYRIMAI

• Bendras kraujo tyrimas – naudojamas įvertinti kraujo forminių elementų (leukocitų, eritrocitų, trombocitų ir kt.) kiekį. Pagal rezultatus galima daryti išvadas apie imunitetą, organizmo gebą pernešti deguonį į ląsteles bei kraujo krešėjimą.

• C-reaktyvinis Baltymas (CRB) – vienas geriausių uždegimo aktyvumo rodiklių. Esant infekcijai, audinių griuvimui, piktybinių navikų augimui, imunologinei patologijai, CRB koncentracija didėja. CRB rodiklio pokyčiai atsiranda praėjus 5-10 valandų nuo infekcijos pradžios. Baigiantis uždegiminei reakcijai, CRB nukrinta iki normos lygio maždaug po paros. Todėl šio rodiklio nustatymas – ideali priemonė stebėti uždegiminį procesą.

• Gliukozė serume – pagrindinis organizmo angliavandenis ir parametras cukriniam diabetui nustatyti. Gliukozės kiekis veniniame kraujyje gali būti nustatomas tiriant serumą (kraujas imamas į paprastą biochemijai skirtą mėgintuvėlį be priedų). Padidėjęs gliukozės kiekis gali būti nustatomas, kai yra: diabetas, sutrikusi gliukozės tolerancija, Cushing sindromas, akromegalija, pankreatitas, kasos vėžys, feochromocitoma, tireotoksikozė, stresas (pvz., nudegimų metu), nėščiųjų diabetas, kai kurių medikamentų vartojimas. Sumažėjęs gliukozės kiekis gali būti nustatomas, kai yra: inkstų ligos, širdies ligos, badavimas, sepsis, insulino perdozavimas, nepavalgius po insulino vartojimo, antidiabetinių geriamųjų vaistų perdozavimas, insulinoma. Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje gali pasireikšti šiais simptomais: nuolatinis noras valgyti, nuovargis, dažnas šlapinimasis, troškulys, svorio netekimas, dažnesni infekciniai susirgimai (ypač šlapicrmo ir lytinių takų), išsausėjusi oda, dėmesio sukaupimo sunkumai, neaiškus matymas, blogai gyjančios žaizdos, impotencija. Kai gliukozės kiekis kraujyje sumažėja, gali pasireikšti šie simptomai: silpnumas, nuovargis, dusulys, rankų ir kojų tirpimas, burnos džiūvimas, dirglumas ir nemiga, odos blyškumas.

• Glikozilintas hemoglobinas (HbA1c) – tai hemoglobino, esančio eritrocituose, glikuota forma. Jo susidarymo pagrindas – gliukozės nefermentinė sąveika su baltymais (hemoglobinu). Glikozilinto hemoglobino koncentracija kraujyje – patogus rodiklis vertinant cukriniu diabetu sergančių ligonių ilgalaikę glikemiją (gliukozės kiekį kraujyje). Glikozilinto hemoglobino procentas atspindi tai, kokia vidutinė gliukozės koncentracija kraujyje buvo per pastarąsias 4-6 savaites. Padidėjusi HbA1c koncentracija rodo, kad yra diabeto komplikacijų (nervų, akių, inkstų, kraujagyslių pažeidimo) pavojus. Atskirais atvejais glikozilintas hemoglobinas gali būti nustatomas tikslu diagnozuoti cukrinį diabetą arba paneigti jo diagnozę. Sergantiesiems cukriniu diabetu glikozilinto hemoglobino tyrimas turi būti atliekamas reguliariai (ne mažiau 4 kartų per metus). Šis tyrimas padeda kontroliuoti cukrinį diabetą, bei išvengti sunkių jo komplikacijų (apakimo, inkstų nepakankamumo, galūnių amputacijos, miokardo infarkto, insulto).

MIKROELEMENTŲ IR VITAMINŲ TYRIMAI

• Kalis – vienas svarbiausių mikroelementų žmogaus organizme, palaikantis sveiką inkstų, širdies, raumenų, nervų veiklą bei organizmo skysčių pusiausvyrą. Kalio kraujo tyrimas gali padėti stebėti arba diagnozuoti būkles kaip inkstų ligos, aukštas kraujospūdis ir širdies ligos, susijusios su sutrikusiu kalio kiekiu. Dažniausia kalio trūkumo priežastis – kalio netekimas su šlapimu dėl vaistų vartojimo (diuretikai), kurie padidina šlapinimąsi. Vėmimas, viduriavimas taip pat gali sukelti pernelyg didelį kalio netekimą iš virškinamojo trakto. Per didelį kalio kiekį organizme gali sukelti: inkstų liga, antinksčių sutrikimas – Adisono liga, nudegimai ar operacijos, 1 tipo cukrinis diabetas, mityba ir papildai – maisto produktų vartojimas kuriuose yra per daug kalio.

• Natris – pagrindinis organizmo katijonas, reguliuojantis vandens apykaitos subalansavimą. Natrio koncentracija paprastai nustatoma vertinant elektrolitų-skysčių balansą, dehidrataciją. Natrio kiekis kraujyje padidėja esant šioms būklėms: dehidratacijai, Cushing sindromui, viduriavimui, nekompensuotam cukriniam diabetui, inkstų nepakankamumui ir kt. Natrio koncentracija kraujyje gali sumažėti gydant diuretikais, esant hipotirozei, antinksčių nepakankamumui, nudegimams, natrio netekimui virškinamąjame trakte (vėmimas, viduriavimas, fistulės).

• Chloras – vienas pagrindinių kūno anijoninių elektrolitų, jis padeda valdyti vandens kiekį ląstelėse bei organizmo skysčiuose (kraujas, limfa, tarpląstelinis skystis), padeda palaikyti kraujo tūrį ir pH. Chloras pagrinde gaunamas iš druskos, pašalinamas su šlapimu. Chloro koncentracijos padidėjimas ir sumažėjimas dažnai sutampa su natrio koncentracijos padidėjimu ir sumažėjimu. Koncentracijos kraujyje sutrikimai dažniausiai atsiranda dėl per didelio ar nepakankamo druskos kiekio vartojimo, dehidratacijos, lėtinių inkstų ligų, viduriavimo ir vėmimo.

• Magnis – svarbus mikroelementas, kuris reikalingas širdies ir kraujagyslių, raumenų, nervų sistemos, kaulų funkcionavimui, padeda palaikyti normalius žmogaus organizmo biocheminius procesus.

• Kalcis –  būtinas mikroelementas, reikalingas organizmui stiprinti kaulus, dantis ir jungiamuosius audinius, kontroliuoti raumenų susitraukimą ir atsipalaidavimą, palaikyti širdies veiklą, normalizuoti kraujo krešėjimo procesus, reguliuoti fermentines reakcijas, taip pat sklandžiai perduoti nervinius impulsus tarp ląstelių. Sveiko kalcio kiekio organizme palaikymas padeda sumažinti riziką susirgti ligomis, susijusiomis su aukštu kraujospūdžiu, ypač nėštumo metu. Taip pat mažina gaubtinės ir tiesiosios žarnos adenomų (nepiktybinių auglių) riziką.

• Geležis – mineralas, būtinas tinkamai hemoglobino (esančio raudonuosiuose kraujo kūneliuose), reikalingo deguoniui transportuoti kraujyje, funkcijai. Taip pat svarbus formuojant jungiamąjį audinį ir gaminant hormonus. Geležies koncentracija sumažėja esant lėtiniams kraujavimams, lėtinėms ligoms (tuberkuliozei, onkologinėms ir kt.), vitamino C nepasisavinimui, šie faktoriai gali sukelti anemiją, virškinimo sutrikimus, silpnumo pojūtį ir apsunkintą mąstymą.
• Vitaminas D – padeda organizmui pasisavinti kalcį, fosforą ir magnį, reguliuoja kalcio ir fosforo įsiurbimą žarnyne, padeda šioms medžiagoms išsilaikyti kauluose ir dantyse, padeda išvengti rachito, artrito ir osteoporozės, dalyvauja augimo ir brendimo procesuose, būtinas sveikai nervų sistemai ir imunitetui. Žmogaus organizme Vitaminas D susidaro veikiant ultravioletiniams spinduliams. Su maistu jo gaunama nedaug. Trūkstant vitamino D, vaikams vystosi rachitas, deformuojasi kaukolė ir stuburas, žandikauliai, sutrinka dantų augimas, atsiranda dėmių dantų emalyje, susilpnėja imunitetas, gali pasireikšti silpnumas, nuovargis, depresija

• Fosforas – tai mikroelementas, dalyvaujantis daugelyje organizmo reakcijų. Jis yra esminė kaulų ir dantų sudedamoji dalis, palaiko organizmo rūgščių-šarmų balansą, dalyvauja vitamino D ir kalcio pasisavinime bei yra ypač svarbus maitinančioms mamoms, nes dalyvauja pieno gamyboje. Jo disbalansas svarbus kaulinio audinio apykaitoje, širdies ir kraujagyslių sistemos bei inkstų veikloje.

• Feritinas – tai baltymas, kuris geriausiai atspindi geležies atsargų kiekį organizme. Tai daug jautresnis ir specifiškesnis rodiklis nei serumo geležis.

KEPENŲ IR INKSTŲ TYRIMAI

• Asparagininė transaminazė (AST) – kepenų fermentas. Padidėjęs šio fermento aktyvumas vertinamas kaip kepenų ir širdies patologijos rodiklis.

• Alanininė aminotransferazė (ALT) – fermentas, vienas jautriausių kepenų pažeidimo rodiklių. Ypač didelis ALT koncentracijos padidėjimas nustatomas sergant ūmiu hepatitu (gali didėti net iki 10-20 kartų).

• De Ritis koeficientas – apskaičiuotas kepenų fermentų AST/ALT santykis. Sveikų žmonių jis yra 1,33 ± 0,42. Šio santykio padidėjimas būdingas širdies pakenkimui, o sumažėjimas rodo kepenų patologiją. De Ritis koeficientas gali būti naudojamas pirminiam kepenų ligų diferencijavimui.

• Kreatininas (CREA) – vienas iš svarbiausių glomerulų filtracijos ir inkstų funkcijos rodiklių.Kreatininas susidaro raumenyse ir patekęs į kraują filtruojasi inkstų glomeruluose. Sutrikus filtracinei inkstų funkcijai, kreatinino koncentracija serume didėja. Kreatinino filtracija priklauso nuo funkcionuojančių glomerulų kiekio. Jeigu funkciškai aktyvių glomerulų kiekis sumažėja, tuomet kreatinino koncentracija serume didėja. Kreatininas yra galutinis kreatino metabolizmo produktas. Kreatinino kiekio padidėjimas – informatyvus inkstų nepakankamumo rodiklis. Kreatinino koncentracija taip pat gali priklausyti nuo amžiaus ir raumenų masės. Esant inkstų ligoms, šlapimo takų obstrukcijai, su amžiumi ir esant padidėjusiai raumenų masei kreatinino koncentracija kraujyje didėja. Sumažėjusi raumenų masė, raumenų distrofija, nėštumas gali įtakoti mažesnę kreatinino koncentraciją kraujyje. Kreatinino tyrimas dažniausiai atliekamas, kai reikia įvertinti inkstų glomerulų filtraciją, funkcionuojančių glomerulų skaičių ir inkstų ligos sunkumo laipsnį.

• Šlapalas (UREA) – vienas svarbiausių inkstų funkcijos rodiklių. Šlapalas yra galutinis baltymų apykaitos produktas, sintezuojamas kepenyse. Šlapalo koncentracija organizme priklauso nuo to, kaip greit jį gamina kepenys ir kaip greit išskiria inkstai. Kartu su kreatininu šis parametras naudojamas inkstų funkcijai įvertinti. Abu rodikliai papildo vienas kitą. Šlapalo koncentracija mažėja esant kepenų ligoms, kuomet sutrinka jo sintezė, taip pat nėštumo metu. Šlapalo koncentracijai taip pat gali turėti baltyminio maisto vartojimas. Gausus baltymų vartojimas šlapalo koncentraciją gali padidinti, tuo tarpu badaujant ji mažėja.

• Albuminas – pagrindinė organizmo transportinė medžiaga. Jis perneša kalcį, manganą, cinką, hormonus, medikamentus. Kepenų ligos sutrikdo albumino sintezę, jų kiekis plazmoje sumažėja. 50% visų kepenyse sintetinamų baltymų sudaro albuminai.

SKYDLIAUKĖS LIGŲ TYRIMAI

• Skydliaukę stimuliuojantis hormonas (TSH/TTH) – tai hipofizės (smegenų dalies) išskiriamas hormonas, kurio pagrindinė funkcija yra stimuliuoti skydliaukę gaminti ir išskirti pagrindinius skydliaukės hormonus – tiroksiną (T4) ir trijodtironina (T3). T3 ir T4 yra esminiai hormonai, kurie reguliuoja organizmo metabolizmą, energijos lygį ir kitus svarbius fiziologinius procesus. TSH kiekis kraujyje yra itin jautrus skydliaukės veiklos rodiklis. Kai skydliaukės hormonų kiekis kraujyje yra per mažas, hipofizė išskiria daugiau TSH, kad skatintų skydliaukę gaminti daugiau hormonų. Atvirkščiai, jei skydliaukės hormonų lygis yra per didelis, TSH gamyba mažėja, siekiant sumažinti skydliaukės hormonų gamybą.

• Laisvas Tiroksinas (FT4) – skydliaukės hormonas. Kartu su laisvu trijodtironinu (FT4) jis reguliuoja medžiagų apykaitą organizme. Laisvas tiroksinas yra aktyvi tiroksino forma. Laisvo tiroksino nustatymas yra vienas svarbiausių skydliaukės patologijos rodiklių. Kartais jis naudojamas ir kitų patologinių būklių (pvz., sutrikusių mėnesinių) stebėjimui. FT4 dažniausiai nustatomas kartu su tireotropiniu hormonu (TSH). Laisvo tiroksino vertės padidėjimas ir TSH sumažėjimas rodo suintensyvėjusią skydliaukės veiklą (hipertirozę). Laisvo tiroksino vertės sumažėjimas ir TSH padidėjimas rodo nepakankamą skydliaukės funkciją (hipotirozę).

• Laisvas Trijodtironinas (FT3) – skydliaukės hormonas, kuris pasižymi į tiroksiną panašiu periferiniu poveikiu. Jis pasigamina iš tiroksino. Didžioji šio hormono dalis susidaro ne skydliaukėje, bet periferijoje (kepenyse, inkstuose, fibroblastuose). Laisvas trijodtironinas paprastai yra matuojamas kartu su tirotropinio hormono (TTH) ir laisvo tiroksino (FT4) tyrimais. Svarbiausias diagnostinis FT3 taikymas – trijodtironino toksikozės nustatymas. Esant tachikardijai ar proksimalinei miopatijai rekomenduojama atlikti laisvo trijodtironino tyrimą.

• Antikūnai prieš skydliaukės peroksidazę (ATPO) – rodiklis, naudojamas autoimuninių skydliaukės ligų diagnozavimui ir sekimui. Ankstyvas ATPO nustatymas leidžia laiku diagnozuoti autoimuninį procesą (pvz., autoimuninį tiroiditą) tokioje stadijoje, kai ryškios hipotirozės dar nėra, ir laiku jį koreguoti.

ŠLAPIMO IR IŠMATŲ TYRIMAI

• Bendras šlapimo tyrimas – greitai atliekamas, neinvazyvus, tačiau labai informatyvus laboratorinis tyrimas, atspindintis inkstų, šlapimo takų ir kitų organų būklę. Net ir nesant patologijos įtarimų, šlapimo tyrimą profilaktiškai rekomenduojama atlikti bent kartą per metus.  Geriausiai tyrimui tinka rytinis šlapimas, vidurinė šlapimo porcija. Šlapimas turi būti surenkamas tik į specialų, tam skirtą indelį, kurį galima įsigyti vaistinėse.

• Pirmuonių išmatų tepinėlyje nustatymas – atliekama išmatų mikroskopija, kurios metu nustatoma, ar išmatose yra pirmuonių. Pirmuonys sukelia ūmius virškinamojo trakto sutrikimus: viduriavimą, vidurių pūtimą, pilvo skausmą, pykinimą. Dažniausiai užsikrečiama keliaujant per besivystančias šalis: jei praryjama užteršto vandens ar maisto, turint artimą kontaktą su infekuotais, nesilaikant sanitarinių sąlygų.

• Kirminų kiaušinėlių išmatose nustatymas – atliekama išmatų mikroskopija, kurios metu nustatoma, ar išmatose yra kirminų kiaušinėlių. Parazitinių kirmėlių infekcija yra dažniausia tarp ikimokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų. Užsikrečiama nesilaikant sanitarinių sąlygų, per užterštą maistą bei vandenį. Ligai užsitęsus būdingi šie simptomai – pablogėjęs apetitas, pilvo skausmas, pykinimas, nuovargis, bloga dėmesio koncentracija, sulėtėjęs augimas bei vystymasis.

*Šlapimo ir išmatų ėminį atsinešti kartu

Tyrimai atliekami iš kapiliarinio arba veninio kraujo, išmatų ir šlapimo.

Kraujo tyrimų rezultatai nustatomi tą pačią dieną ir pateikiami www.epacientas.lt. Išmatų mikroskopijų rezultatai nustatomi per parą ir pateikiami www.epacientas.lt