Aprašymas
Aprašymas
Visi kartais jaučiame nuovargį, energijos stygių, būna sunkiau susikaupti, atlikti kasdieninius darbus. Gerai pailsėjus paprastai visi šie negalavimai praeina. Tačiau jei nuovargis, išsekimas trunka ilgiau nei 6 mėnesius ir nepraeina gerai pailsėjus, kokybiškai išsimiegojus 2-3 naktis iš eilės yra diagnozuojamas lėtinis nuovargis.
Lėtinio nuovargio simptomai:
- susikaupimo, dėmesio koncentravimo sunkumai
- atminties sutrikimai
- raumenų silpnumas ar trūkčiojimas
- prastas miegas
- raumenų, kaulų, sąnarių ir galvos skausmai
- gali svyruoti kraujo spaudimas, padažnėti širdies plakimas
- galimas oro trūkumas
- virškinimo sutrikimai (pilvo pūtimas, pykinimas, viduriavimas arba vidurių užkietėjimas)
Kas gali sukelti lėtinį nuovargį?
Šią būklę gali įtakoti persirgtos ligos, nevisavertė mityba (vitaminų, mikroelementų trūkumas), toksinės medžiagos, netinkamas darbo ir poilsio režimas bei kitos priežastys. Atliktas kraujo tyrimas padės įvertinti organizmo būklę ir atitinkamai ją koreguoti.
Jeigu jaučiate lėtinio nuovargio sindromo simptomus kviečiame atlikti kraujo tyrimus, padėsiančius nustatyti nuovargio priežastis. Pasirūpinkite savo ir artimųjų sveikata jau dabar!
- .Bendrasis kraujo tyrimas (5DIF veninio kraujo tyrimas automatizuotu būdu) – pirminis kraujo tyrimas, rodantis kraujo forminių elementų (leukocitų, eritrocitų, trombocitų) kiekį, tūrį, formą, rūšinį pasiskirstymą, taip pat hemoglobino kiekį ir kraujo tirštumą. Jis gali parodyti uždegimą, mažakraujystę, bakterinio ar virusinio pobūdžio infekcijas, kraujo ligas. Jei tyrimas neatitinka normos, gali būti skiriami išsamesni tyrimai. Gali būti tiriamas veninis ir kapiliarinis kraujas (vaikams). Pagal rezultatus galima daryti išvadas apie imunitetą, organizmo gebą pernešti deguonį į ląsteles bei kraujo krešėjimą.
- Gliukozės koncentracija serume. Gliukozė – pagrindinis organizmo angliavandenis ir parametras cukriniam diabetui nustatyti. Gliukozės kiekis veniniame kraujyje gali būti nustatomas tiriant serumą (kraujas imamas į paprastą biochemijai skirtą mėgintuvėlį be priedų). Padidėjęs gliukozės kiekis gali būti nustatomas, kai yra: diabetas, sutrikusi gliukozės tolerancija, Cushing sindromas, akromegalija, pankreatitas, kasos vėžys, feochromocitoma, tireotoksikozė, stresas (pvz., nudegimų metu), nėščiųjų diabetas, kai kurių medikamentų vartojimas. Sumažėjęs gliukozės kiekis gali būti nustatomas, kai yra: inkstų ligos, širdies ligos, badavimas, sepsis, insulino perdozavimas, nepavalgius po insulino vartojimo, antidiabetinių geriamųjų vaistų perdozavimas, insulinoma. Padidėjusios gliukozės simptomai: nuolatinis noras valgyti, nuovargis, dažnas šlapinimasis, troškulys, svorio netekimas, dažnesni infekciniai susirgimai (ypač šlapimo ir lytinių takų), išsausėjusi oda, dėmesio sukaupimo sunkumai, neaiškus matymas, blogai gyjančios žaizdos, impotencija.
- Geležis – mineralas, būtinas tinkamai hemoglobino (esančio raudonuosiuose kraujo kūneliuose), reikalingo deguoniui transportuoti kraujyje, funkcijai. Taip pat svarbus formuojant jungiamąjį audinį ir gaminant hormonus. Geležis įeina į hemoglobino ir mioglobino sudėtį. Geležies koncentracija sumažėja esant geležies deficitui, lėtiniams kraujavimams, lėtinėms ligoms (TBC, onkologinėms ir kt.), vitamino C nepasisavinimui. Tai gali lemti geležies stokos mažakraujystę, pablogėjusią bendrą organizmo, odos, plaukų, nagų būklę, energijos stoką.
- Vitaminas D – padeda organizmui pasisavinti kalcį, fosforą ir magnį, reguliuoja kalcio ir fosforo įsiurbimą žarnyne, padeda šioms medžiagoms išsilaikyti kauluose ir dantyse, padeda išvengti rachito, artrito ir osteoporozės, dalyvauja augimo ir brendimo procesuose, būtinas sveikai nervų sistemai ir imunitetui. Žmogaus organizme Vitaminas D susidaro veikiant ultravioletiniams spinduliams. Su maistu jo gaunama nedaug. Trūkstant vitamino D, vaikams vystosi rachitas, deformuojasi kaukolė ir stuburas, žandikauliai, sutrinka dantų augimas, atsiranda dėmių dantų emalyje, susilpnėja imunitetas, gali pasireikšti silpnumas, nuovargis, depresija.
- Bendrasis baltymas – skirtas bendrai paciento būklei įvertinti, padeda aptikti prastos mitybos būklę, žarnyno, kasos, kepenų ligas ir inkstų funkcijos sutrikimus. Bendras baltymas didėja kai: yra organizmo dehidratacija, ūmios ir lėtinės infekcijos, autoimuninės ligos, aktyvus lėtinis hepatitas, kepenų cirozė, mielominė liga ir kt.. Bendras baltymas mažėja esant: inkstų patologijai (nefroziniam sindromui), enteritams, kepenų ligoms, karščiavimui.
- Kepenų fermentas AST/GOT. Padidėjęs šio fermento aktyvumas vertinamas kaip kepenų ir širdies patologijos rodiklis. AST randama įvairiuose audiniuose, bet didžiausias šio fermento aktyvumas stebimas kepenyse ir skersaruožiuose (širdies ir skeleto) raumenyse, todėl AST koncentracijos padidėjimas pagrinde vertinamas kaip kepenų ir širdies patologijos rodiklis. Ji didėja esant kepenų ir tulžies takų patologijai (virusiniam hepatitui, apsinuodijimui alkoholiu ir toksinėmis medžiagomis, cirozei, infekcijoms, tulžies takų uždegimams, kepenų navikams), miokardo infarktui, raumenų patologijai.
- Kepenų fermentas ALT/GPT. ALT – vienas jautriausių kepenų pažeidimo rodiklių. Ypač didelis ALT koncentracijos padidėjimas nustatomas sergant ūmiu hepatitu (gali didėti net iki10-20 kartų). Mažesnis padidėjimas būdingas medikamentiniams, toksiniams, mechaniniams hepatitams, alkoholiniam kepenų suriebėjimui, kepenų augliams, tulžies takų uždegimams, skeleto raumenų traumoms, pankreatitui (kasos uždegimui).
- Šarminė fosfatazė. Šarminė fosfatazė yra gaminama kepenyse, kauluose, žarnyne, placentoje, inkstuose, plaučiuose. Tai informatyvus kepenų ir kaulų patologijos rodiklis. Kepenyse šarminės fosfatazės padidėjimas susijęs su mechanine tulžies nutekėjimo kliūtimi (akmuo, kasos galvutės navikas, cista, kepenų pūlinys, parazitai ir kt.). Šarminės fosfatazės koncentracija taip pat gali padidėti nėštumo metu, vaikams intensyvaus kaulų augimo stadijoje, bei esant kaulų patologijai.
- Gama gliutamiltransferazė (GGT) – vienas iš biocheminių tyrimų, padedantis įvertinti kepenų būklę. Saikingas GGT padidėjimas stebimas esant lėtiniam hepatitui, ūminiam virusiniam hepatitui be geltos. Didelis gamagliutamiltransferazės padidėjimas būdingas ūminiam alkoholiniam hepatitui, tulžies takų nepraeinamumui, kepenų navikams, ūminio virusinio hepatito cholestazinei formai. Kadangi GGT tyrimas labai jautrus alkoholiui, prieš tyrimą bent 24 valandas rekomenduojama nevartoti alkoholinių gėrimų. GGT tyrimas kai kuriais atvejais gali būti naudojamas kaip atrankinis, piktnaudžiavimo alkoholiu nustatymui.
- Bendras Bilirubinas. Bendrąjį bilirubiną sudaro tiesioginis ir netiesioginis bilirubinas. B. Bilirubinas – kepenų ir tulžies pūslės funkcijos rodiklis, taip pat jo kiekis gali padidėti esant hemolizei. Šio pigmento kaupimasis audiniuose pasiriškia gelta. Bilirubino koncentracija kraujyje didėja esant įvairioms kepenų ligoms, hemolizei, navikams kepenyse ir kasos galvutėje, tulžies takų akmenligei ir kt.
- Tiesioginis Bilirubinas – konjuguotas bilirubinas, gaminamas kepenyse ir su tulžimi patenkantis į žarnyną. Tiesioginio bilirubino tyrimas atliekamas kai norima ištirti kepenų ir tulžies takų patologiją. Jo koncentracija didėja, kai yra ūmus virusinis hepatitas, tulžies takų akmenligė, mechaninė gelta, citomegalo viruso infekcija, infekcinė mononukleozė, kepenų cirozė, parazitai kepenyse, metastazės kepenyse.
- Kreatininas. Kreatininas – vienas iš svarbiausių glomerulų filtracijos ir inkstų funkcijos rodiklių. Kreatininas susidaro raumenyse ir patekęs į kraują filtruojasi inkstų glomeruluose. Sutrikus filtracinei inkstų funkcijai, kreatinino koncentracija serume didėja. Kreatinino kiekio padidėjimas – informatyvus inkstų nepakankamumo rodiklis. Kreatinino koncentracija taip pat gali priklausyti nuo amžiaus ir raumenų masės. Esant inkstų ligoms, šlapimo takų obstrukcijai, su amžiumi ir esant padidėjusiai raumenų masei kreatinino koncentracija kraujyje didėja. Sumažėjusi raumenų masė, raumenų distrofija, nėštumas gali įtakoti mažesnę kreatinino koncentraciją kraujyje.
- Skydliaukę stimuliuojantis hormonas (TSH). TSH yra vienas svarbiausių skydliaukės funkcijos rodiklių. Šį hormoną gamina priekinė hipofizės dalis. TSH stimuliuoja tiroksino (T4) ir trijodtironino (T3) sekreciją organizme. TSH – tai hormonas, kurio koncentracija kraujyje atvirkščiai proporcinga tiroksino ir trijodtironino koncentracijai. TSH nustatymas naudojamas pirminei skydliaukės ligų diagnostikai, po skydliaukės chirurginio pašalinimo ir taikant gydymą L- tiroksino preparatais.
- Laisvas Tiroksinas (FT4) – skydliaukės hormonas. Laisvas tiroksinas yra aktyvi tiroksino forma. Laisvo tiroksino nustatymas yra vienas svarbiausių skydliaukės patologijos rodiklių. FT4 dažniausiai nustatomas kartu su TSH.
- Kreatinkinazė (CK-NAC). Daugiausia kreatinkinazės randama skersaruožiuose skeleto ir širdies raumenyse bei smegenų audinyje. Kiekviename organe randama kitoks skirtingų kreatinkinazės izofermentų santykis. Bendros kreatinkinazės padidėjimas serume būdingas miokardo infarktui, Duchenne miodistrofijai, polimiozitui, raumenų traumai, galvos traumai ir kt.
- Cholesterolis. Bendrojo cholesterolio kiekio padidėjimas kraujyje yra svarbiausias aterosklerozės rizikos veiksnys. Esant bendrojo cholesterolio kiekio padidėjimui ši rizika vertinama kartu su kitų jo frakcijų – MTL, DTL bei trigliceridų tyrimo rezultatais.
- DTL (Didelio Tankio Lipoproteinai) – „gerasis cholesterolis“, viena iš cholesterolio frakcijų. DTL padidėjimas, priešingai negu kitų cholesterolio frakcijų, sumažina išeminės širdies ligos riziką. Sumažėjimas šią riziką didina.
- MTL (Mažo Tankio Lipoproteinai) – „blogasis cholesterolis“. Padidėjęs MTL yra jautrus rodiklis ir kartu su cholesteroliu rodo padidėjusią aterosklerozės riziką, todėl jie yra pagrindiniai aterogenai. Tačiau visi rizikos veiksniai turėtų būti vertinami kompleksiškai, atlikus bendrojo cholesterolio ir visų jo frakcijų tyrimus.
- Trigliceridai – Pagrindinis riebalų rūgščių šaltinis organizme. Trigliceridų nustatymas svarbus apibūdinant hiperlipidemijas ir įvertinant išeminės širdies ligos riziką. Asmenims, turintiems mažą DTL bei didelį trigliceridų kiekį, išeminės širdies ligos rizika daug didesnė nei tiems, kurių kraujyje šių pokyčių nenustatoma.
Tyrimas atliekamas iš veninio kraujo.
Maisto vartojimas | Skysčių vartojimas | Kitos sąlygos |
12 val. nevalgyti, nevartoti maisto papildų. | 12 val. negerti saldintų gėrimų. | Bent 1 val. iki tyrimo nerūkyti. |
48 val. nevalgyti riebaus ir kepto maisto. | Galima gerti tik nedidelį kiekį vandens. | Vengti fizinio krūvio ir emocinės įtampos. |
Tyrimo atsakymas pateikiamas per 1 darbo dieną el. paštu arba per www.e-pacientas.lt