• rėmens graužimas
• deginimo pojūtis
• pykinimas, pilvo pūtimas ar skausmas
• sumažėjęs apetitas
• svorio kritimas
• viduriavimas arba vidurių užkietėjimas
• Jei Jus vargina nors keli paminėti simptomai – laikas išsitirti virškinimo traktą.

• netinkamos mitybos (mažai šviežaus, gausu perdirbto maisto mitybos racione)
• patiriamo nuolatinio streso bei nerimo
• mažo arba pernelyg intensyvaus fizinio krūvio
• piktnaudžiavimo alkoholiu
• vaistų vartojimo

Tyrimų aprašymai

• Bendras kraujo tyrimas – naudojamas įvertinti kraujo forminių elementų (leukocitų, eritrocitų, trombocitų ir kt.) kiekį. Pagal rezultatus galima daryti išvadas apie imunitetą, organizmo gebą pernešti deguonį į ląsteles bei kraujo krešėjimą.

• C-reaktyvinis Baltymas | CRB – vienas geriausių uždegimo aktyvumo rodiklių. Esant infekcijai, audinių griuvimui, piktybinių navikų augimui, imunologinei patologijai, CRB koncentracija didėja. CRB rodiklio pokyčiai atsiranda praėjus 5-10 valandų nuo infekcijos pradžios. Baigiantis uždegiminei reakcijai, CRB nukrinta iki normos lygio maždaug po paros. Todėl šio rodiklio nustatymas – ideali priemonė stebėti uždegiminį procesą.

• Asparagininė transaminazė (AST) – kepenų fermentas. Padidėjęs šio fermento aktyvumas vertinamas kaip kepenų ir širdies patologijos rodiklis.

• Alanininė aminotransferazė (ALT) – fermentas, vienas jautriausių kepenų pažeidimo rodiklių. Ypač didelis ALT koncentracijos padidėjimas nustatomas sergant ūmiu hepatitu (gali didėti net iki 10-20 kartų).

• De Ritis koeficientas – apskaičiuotas kepenų fermentų AST/ALT santykis. Sveikų žmonių jis yra 1,33 ± 0,42. Šio santykio padidėjimas būdingas širdies pakenkimui, o sumažėjimas rodo kepenų patologiją. De Ritis koeficientas gali būti naudojamas pirminiam kepenų ligų diferencijavimui.

• Bendras Bilirubinas – kepenų ir tulžies pūslės funkcijos rodiklis, taip pat jo kiekis gali padidėti esant hemolizei. Šio pigmento kaupimasis audiniuose pasiriškia gelta. B. bilirubino koncentracija kraujyje didėja esant įvairioms kepenų ligoms, hemolizei, navikams kepenyse ir kasos galvutėje, tulžies takų akmenligei ir kt.

• Gama-gliutamiltransferazė (GGT) – vienas iš biocheminių tyrimų, padedantis įvertinti kepenų būklę. Gama gliutamiltransferazės tyrimas informatyvus esant kepenų pažeidimams, o ypač kai yra cholestazinis sindromas (sutrikęs tulžies nutekėjimas). GGT tyrimas kai kuriais atvejais gali būti naudojamas kaip atrankinis, piktnaudžiavimo alkoholiu nustatymui.

• Šarminė fosfatazė (ALP) – yra gaminama kepenyse, kauluose, žarnyne, placentoje, inkstuose, plaučiuose. Tai informatyvus kepenų ir kaulų patologijos rodiklis. Kepenyse šarminės fosfatazės padidėjimas susijęs su mechanine tulžies nutekėjimo kliūtimi (akmuo, kasos galvutės navikas, cista, kepenų pūlinys, parazitai ir kt.). Šarminės fosfatazės koncentracija taip pat gali padidėti nėštumo metu, vaikams intensyvaus kaulų augimo stadijoje, bei esant kaulų patologijai. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad šarminės fosfatazės koncentracija kraujyje gali padidėti po valgio, todėl kraujas šiam tyrimui turi būti imamas nevalgius.

• Tiesioginis Bilirubinas – tiesioginio bilirubino tyrimas atliekamas, kai norima ištirti kepenų ir tulžies takų patologiją. Jo koncentracija didėja, kai yra ūmus virusinis hepatitas, tulžies takų akmenligė, mechaninė gelta, citomegalo viruso infekcija, infekcinė mononukleozė, kepenų cirozė, parazitai kepenyse, metastazės kepenyse. Sergant tulžies sistemos ligomis, sutrinka bilirubino patekimas į hepatocitus, kaupimasis juose ir ekskrecija. Šioms ligoms būdinga įvairiai padidėjusi ir konjuguotojo (tiesioginio), ir nekonjuguotojo (netiesioginio) bilirubino koncentracija kraujo serume.

• Netiesioginis bilirubinas – apskaičiuojamas iš bendro bilirubino reikšmės atimant tiesioginio bilirubino reikšmę. Netiesioginio bilirubino kiekio padidėjimas susijęs su hemolize ir kitais patologiniais procesais, vykstančiais bilirubino apykaitoje – Gilbert, Crigler-Najjar sindromai, eritropoezės ir hemoglobino gamybos sutrikimai, susiję su vitamino B12 ir folio rūgšties trūkumu.

• Pankreatinė amilazė (P-AMY) – specifiškiausias kasos uždegimo rodiklis. Jis nepadidėja esant kitiems patologiniams procesams, išskyrus tuos, kurie pažeidžia kasą. Šio rodiklio padidėjimas gali rodyti ūmų pankreatitą, lėtinio pankreatito paūmėjimą, dvylikapirštės žarnos perforaciją į kasą. Sumažėjimas kartais gali rodyti kasos vėžį.

• Kreatinkinazė (CK) – daugiausia kreatinkinazės randama skersaruožiuose skeleto ir širdies raumenyse bei smegenų audinyje. Kiekviename organe randama kitoks skirtingų kreatinkinazės izofermentų santykis. Bendros kreatinkinazės padidėjimas serume būdingas miokardo infarktui, Duchenne miodistrofijai, polimiozitui, raumenų traumai, galvos traumai ir kt.

• Laktatdehidrogenazė (LDH) – yra viduląstelinis fermentas, todėl jo kiekis kraujyje padidėja, kai ląstelės yra pažeidžiamos. LDH tyrimas gali būti naudojamas įtariant įvairios kilmės ląstelių pažeidimą, pvz.: po traumų, kaulų lūžių, infekcijų, esant onkologiniams susirgimams bei kita. Dažnai LDH kiekis padidėja esant hemolizei (eritrocitų suirimas). Taip pat šis tyrimas atliekamas įtarus širdies infarktą, nes dėl šios būklės pažeistos širdies raumens ląstelės į kraują išskiria didelį šio fermento kiekį. LDH kiekio kraujyje sumažėjimas diagnostinės reikšmės neturi.

• Lipazė – tai kasoje gaminamas fermentas, kuris dalyvauja maisto virškinimo procese skaidant riebalus. Kraujo lipazės tyrimas dažniausiai atliekamas siekiant įvertinti kasos veiklą, tai vienas informatyviausių pankreatito (kasos uždegimo) rodiklių. Lipazės kiekis stipriai padidėja esant ūmiam pankreatitui, kasos latakų nepraeinamumui, kasos vėžiui.

• Albuminas – pagrindinė organizmo transportinė medžiaga. Jis perneša kalcį, manganą, cinką, hormonus, medikamentus. Kepenų ligos sutrikdo albumino sintezę, jų kiekis plazmoje sumažėja. 50% visų kepenyse sintetinamų baltymų sudaro albuminai.

• Helicobacter pylori IgA – bakterijos antikūnai atsiranda po kelių savaičių nuo užsikrėtimo ir išlieka ilgą laiką. Jie labiau atspindi ūmią užsikrėtimo fazę. Helicobacter pylori bakterija gyvuoja skrandžio gleivinėje, ja yra infekuota apie 50-60% žmonių populiacijos. Šia bakterija užsikrečiama kontakto būdu – per seiles, virtuvinius indus, kempinėles ir pan. Būtent dėl to šia bakterija dažnai būna infekuoti visi šeimos nariai.
• Helicobacter pylori IgG – gyvuoja skrandžio gleivinėje, ja yra infekuota apie 50-60% žmonių populiacijos. Šia bakterija užsikrečiama kontakto būdu – per seiles, virtuvinius indus, kempinėles ir pan.. Būtent dėl to šia bakterija dažnai būna infekuoti visi šeimos nariai. H.pylori bakterija gali sukelti tokius nemalonius pojūčius kaip: rėmens graužimas, deginimo jausmas, pilvo pūtimas, maudimas, sunkumo jausmas pavalgius. Kartu su kitais veiksniais ji gali skatinti skrandžio erozijų, opų atsiradimą ir netgi vėžio išsivystymą.

• Karcinoebrioninis antigenas (CEA) – gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio žymuo. Rečiau gali rodyti kasos, plaučių, krūtų, skrandžio, skydliaukės, moters lytinių organų vėžį. Nedidelis ir vidutinis CEA rodiklio padidėjimas kartais gali rodyti kitas žarnyno, kasos, kepenų ir plaučių ligas (kepenų cirozę, lėtinį hepatitą, pankreatitą, opinį kolitą, Krono ligą ir kt.). Rūkantiesiems CEA koncentracija taip pat gali būti šiek tiek padidėjusi.

• Kasos vėžinis žymuo (CA19-9) – kasos, žarnyno, skrandžio, tulžies latakų vėžio žymuo. Ypač specifiškas kasai. Ca 19-9 koncentracija kraujyje tiesiogiai susijusi su naviko dydžiu ir stadija (jeigu navikas didesnis, bus didesnė irvėžio žymens reikšmė). Saikingai padidėjusios rodiklio reikšmės kai kuriais atvejais gali būti randamos ir nevėžinių ligų atvejais – ūmaus ir lėtinio hepatito, tulžies takų cholestazės, cistinės fibrozės, pankreatito, reumatinių ligų.

• Skrandžio vėžio žymuo (Ca 72-4) – skrandžio, kiaušidžių, stemplės, storosios žarnos vėžio žymuo. Ypač specifiškas skrandžiui. Ca 72-4 koncentracija proporcinga naviko dydžiui ir išplitimui. Nedidelis padidėjimas gali būti ir esant kai kurioms uždegiminėms virškinamojo trakto, kiaušidžių ligoms.

• *Testas slaptam kraujavimui nustatyti (IFOB) – tyrimo metu išmatose yra nustatomas akimis nematomo kraujo buvimas. Tai ypač svarbus tyrimas gaubtinės žarnos vėžio ankstyvai diagnostikai. Taip pat tyrimas turi didelę reikšmę ieškant mažakraujystės priežasties, nustatant kraujavimą iš virškinamojo trakto. Teigiamas FOB rezultatas gali būti susijęs su vėžiniais žarnyno pakitimais, kraujuojančia opa, polipais, uždegiminėmis žarnų ligomis, hemorojumi, kraujuojančiomis dantenomis ar nosimi.
• *Kalprotektinas – baltymas, kurį išskiria žmogaus leukocitai. Jo nustatymas išmatose naudojamas nustatant uždegiminį procesą žarnyne.  Kalprotektino tyrimas padeda atskirti uždegiminę žarnyno ligą (pvz., opinį kolitą, Krono ligą) nuo neuždegiminių žarnyno ligų, taip pat stebėti uždegiminės žarnyno ligos aktyvumą.  Tyrimas aktualus esant Dirgliosios žarnos sindromui (DŽS), kuomet reikia atskirti šią būklę nuo uždegiminės žarnyno ligos. DŽS atveju, kalprotektino kiekis išmatose nėra padidėjęs. Kalprotektinas rodo tik uždegimą virškinamąjame trakte, kitos lokalizacijos uždegimai jo neveikia.

*Išmatų ėminį atsinešti kartu

Tyrimas atliekamas iš veninio  kraujo.

Atsakymas pateikiamas per 1 darbo dieną el. paštu arba per www.e-pacientas.lt