Virškinimo sistemos sutrikimo simptomai:

• rėmens graužimas
• deginimo pojūtis
• pykinimas, pilvo pūtimas ar skausmas
• sumažėjęs apetitas
• svorio kritimas
• viduriavimas arba vidurių užkietėjimas
• Jei Jus vargina nors keli paminėti simptomai – laikas išsitirti virškinimo traktą.

Kraujo tyrimas padės išsiaiškinti, ar nėra virškinimo organų veiklos sutrikimų, ar virškinimo sistema funkcionuoja gerai ir, reikalui esant, leis anksčiau pradėti gydymą.

Dažnai virškinimo sistema sutrinka dėl:

• netinkamos mitybos (mažai šviežaus, gausu perdirbto maisto mitybos racione)
• patiriamo nuolatinio streso bei nerimo
• mažo arba pernelyg intensyvaus fizinio krūvio
• piktnaudžiavimo alkoholiu
• vaistų vartojimo

Atlikite virškinimo sistemos tyrimą, pasirūpinkite savo ir artimųjų sveikata jau dabar!

• Bendrasis kraujo tyrimas (5DIF veninio kraujo tyrimas automatizuotu būdu) – tai pirminis kraujo tyrimas, rodantis kraujo forminių elementų (leukocitų, eritrocitų, trombocitų) kiekį, tūrį, formą, rūšinį pasiskirstymą, taip pat hemoglobino kiekį ir kraujo tirštumą. Jis gali parodyti uždegimą, mažakraujystę, bakterinio ar virusinio pobūdžio infekcijas, kraujo ligas. Jei tyrimas neatitinka normos, gali būti skiriami išsamesni tyrimai. Gali būti tiriamas veninis ir kapiliarinis kraujas (vaikams). Pagal rezultatus galima daryti išvadas apie imunitetą, organizmo gebą pernešti deguonį į ląsteles bei kraujo krešėjimą.

• Kepenų fermentas ALT/GPT – kepenų fermentas, vienas jautriausių kepenų pažeidimo rodiklių. Ypač didelis ALT koncentracijos padidėjimas nustatomas sergant ūmiu hepatitu (gali didėti net iki 10-20 kartų). Mažesnis padidėjimas būdingas medikamentiniams, toksiniams, mechaniniams hepatitams, alkoholiniam kepenų suriebėjimui, kepenų augliams, tulžies takų uždegimams, skeleto raumenų traumoms, pankreatitui (kasos uždegimui). ALT daugiausia randama kepenų ląstelėse, mažiau – inkstuose, skersaruožių (širdies ir skeleto) raumenų ląstelėse, leukocituose. Kai kepenų ląstelės yra pažeidžiamos AST iš ląstelių vidaus pradeda skirtis į kraują, todėl jos koncentracija serume padidėja. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos simptomus: skausmą ar maudimą po dešiniuoju šonkaulių lanku, pilvo pūtimą, apetito nebuvimą, odos ir gleivinių pageltimą, odos niežulį, šlapimo ir išmatų spalvos pokyčius.

• Kepenų fermentas AST/GOT – kepenų fermentas. Padidėjęs šio fermento aktyvumas vertinamas kaip kepenų ir širdies patologijos rodiklis. AST randama įvairiuose audiniuose, bet didžiausias šio fermento aktyvumas stebimas kepenyse ir skersaruožiuose (širdies ir skeleto) raumenyse, todėl AST koncentracijos padidėjimas pagrinde vertinamas kaip kepenų ir širdies patologijos rodiklis. Ji didėja esant kepenų ir tulžies takų patologijai (virusiniam hepatitui, apsinuodijimui alkoholiu ir toksinėmis medžiagomis, cirozei, infekcijoms, tulžies takų uždegimams, kepenų navikams), miokardo infarktui, raumenų patologijai. AST koncentracija paprastai ima didėti vėliau, negu ALT, tačiau padidėjusi išsilaiko ilgiau. 

• De Ritis koeficientas – apskaičiuotas kepenų fermentų AST/ALT santykis. Sveikų žmonių jis yra 1,33 ± 0,42. Šio santykio padidėjimas būdingas širdies pakenkimui, o sumažėjimas rodo kepenų patologiją. De Ritis koeficientas gali būti naudojamas pirminiam kepenų ligų diferencijavimui.

• Bendras bilirubinas. Bilirubinas – gelsvai rudas pigmentas susidarantis iš hemoglobino ir kitų hemoproteinų prostetinės grupės hemo. Bendrąjį bilirubiną sudaro tiesioginis ir netiesioginis bilirubinas. Bendras bilirubinas – kepenų ir tulžies pūslės funkcijos rodiklis, taip pat jo kiekis gali padidėti esant hemolizei (raudonųjų kraujo kūnelių irimui). Esant patologijai, kai bilirubino susidaro daugiau arba sutrinka jo šalinimas, jo kiekis kraujyje padidėja. Jei bilirubino kiekis kraujo serume viršija 34,2 μmol/l, pageltonuoja odena bei odos paviršius (icterus) – susergama gelta.

• Tiesioginis bilirubinas – konjuguotas bilirubinas, gaminamas kepenyse ir su tulžimi patenkantis į žarnyną. Tiesioginio bilirubino tyrimas atliekamas kai norima ištirti kepenų ir tulžies takų patologiją. Jo koncentracija didėja, kai yra ūmus virusinis hepatitas, tulžies takų akmenligė, mechaninė gelta, citomegalo viruso infekcija, infekcinė mononukleozė, kepenų cirozė, parazitai kepenyse, metastazės kepenyse. Sergant tulžies sistemos ligomis, sutrinka bilirubino patekimas į hepatocitus, kaupimasis juose ir ekskrecija. Šioms ligoms būdinga įvairiai padidėjusi ir konjuguotojo (tiesioginio), ir nekonjuguotojo (netiesioginio) bilirubino koncentracija kraujo
  serume. Esant mechaninei tulžies takų obstrukcijai (kasos galvos vėžys, bendrojo tulžies latako vėžys, tulžies pūslės akmenligė, kasos galvos fibrozė ir kt.) kraujyje smarkiai padidėja tik tiesioginio (konjuguotojo) bilirubino kiekis.

• Netiesioginis bilirubinas – apskaičiuojamas iš bendro bilirubino reikšmės atimant tiesioginio bilirubino reikšmę. Netiesioginio bilirubino kiekio padidėjimas susijęs su hemolize ir kitais patologiniais procesais, vykstančiais ikihepatinėje (ne kepenų) bilirubino apykaitos fazėje (Gilbert, Crigler-Najjar sindromai, eritropoezės ir hemoglobino gamybos sutrikimai, susiję su vitamino B12 ir folio rūgšties trūkumu, naujagimių gelta ir kt.).

• Pankreatinė amilazė – specifiškiausias kasos uždegimo rodiklis. Jis nepadidėja esant kitiems patologiniams procesams, išskyrus tuos, kurie pažeidžia kasą.. Šio rodiklio padidėjimas gali rodyti ūmų pankreatitą, lėtinio pankreatito paūmėjimą, dvylikapirštės žarnos perforaciją į kasą. Sumažėjimas kartais gali rodyti kasos vėžį.

• H.Pylori antikūnai IgG – H.pylori (Helicobacter Pylori) bakterija yra randama skrandyje, jos buvimas kartu su kitais veiksniais gali būti glaudžiai susijęs su dvylikapirštės žarnos ir skrandžio opa bei lėtiniu aktyviu gastritu, taip pat yra nepriklausomas skrandžio vėžio rizikos veiksnys. H.Pylori IgG antikūnų nustatymas rodo esamą arba buvusią šio mikroorganizmo infekciją. H.Pylori IgG rodo lėtinį procesą ir gali išlikti keletą metų.

• H.Pylori antikūnai IgA – (Helicobacter Pylori) bakterija yra randama skrandyje, jos buvimas kartu su kitais veiksniais gali būti glaudžiai susijęs su dvylikapirštės žarnos ir skrandžio opa bei lėtiniu aktyviu gastritu, taip pat yra nepriklausomas skrandžio vėžio rizikos veiksnys. H.Pylori IgA antikūnų nustatymas rodo esamą neseną šio mikroorganizmo infekciją.

• C-reaktyvus Baltymas (CRB). CRB – vienas geriausių uždegimo aktyvumo rodiklių. Esant infekcijai, audinių griuvimui, piktybinių navikų augimui, imunologinei patologijai, CRB koncentracija didėja. CRB rodiklio pokyčiai atsiranda praėjus 5-10 valandų nuo infekcijos pradžios. Maksimali rodiklio vertė pasiekiama maždaug per 24 valandas. Baigiantis uždegiminei reakcijai, CRB nukrinta iki normos lygio maždaug po paros. Todėl šio rodiklio nustatymas – ideali priemonė stebėti uždegiminį procesą, jo progresavimą ir regresavimą.

• Gama gliutamiltransferazė (GGT) – vienas iš biocheminių tyrimų, padedantis įvertinti kepenų būklę. Saikingas GGT padidėjimas stebimas esant lėtiniam hepatitui, ūminiam virusiniam hepatitui be geltos. Didelis gamagliutamiltransferazės padidėjimas būdingas ūminiam alkoholiniam hepatitui, tulžies takų nepraeinamumui, kepenų navikams, ūminio virusinio hepatito cholestazinei formai. Kadangi GGT tyrimas labai jautrus alkoholiui, prieš tyrimą bent 24 valandas rekomenduojama
  nevartoti alkoholinių gėrimų. GGT tyrimas kai kuriais atvejais gali būti naudojamas kaip atrankinis, piktnaudžiavimo alkoholiu nustatymui.

• Šarminė fosfatazė – gaminama kepenyse, kauluose, žarnyne, placentoje, inkstuose, plaučiuose. Tai informatyvus kepenų ir kaulų patologijos rodiklis. Kepenyse šarminės fosfatazės padidėjimas susijęs su mechanine tulžies nutekėjimo kliūtimi (akmuo, kasos galvutės navikas, cista, kepenų pūlinys, parazitai ir kt.). Reikėtų atkreipti dėmesį, kad šarminės fosfatazės koncentracija kraujyje gali padidėti po valgio, todėl kraujas šiam tyrimui turi būti imamas nevalgius.

• Albuminas – žmogaus kraujo plazmos albuminai – tai baltymai, sudaryti iš 580 aminorūgščių liekanų. Albuminai sintetinami kepenyse (per parą 13–18 g); dėl kepenų ligų sutrikus sintezei, jų kiekis plazmoje sumažėja.50% visų kepenyse sintetinamų baltymų sudaro albuminai. Pagrindinė albuminų funkcija yra reguliuoti osmosinį slėgį. Edema ir šokas – tai dvi patologinės būklės, atsirandančios dėl albuminų koncentracijos pakitimo ir sutrikusios vandens apykaitos. Tik apie 40% albuminų cirkuliuoja kraujyje, kita dalis yra už kraujagyslių, audiniuose, ypač raumenyse, odoje, žarnyne. Be osmoso palaikymo, albuminai yra labai svarbūs įvairių medžiagų pernešėjai, su albuminais jungiasi daugelis vaistų. Albumino kiekis kraujyje padidėja esant vandens stygiui organizme (dehidratacijai), sumažėja – sutrikus jo sintezei (pvz., dėl kepenų ligų ar esant prastai mitybai), baltymų praradimo (pvz.,dėl inkstų patologijos, enteropatijos ar nudegimų), pakitusio baltymų pasiskirstymo (pvz., ascito). Sumažėjus albumino kiekiui organizme, ima kauptis skysčiai, atsiranda edemos (patinimai).

• Lipazė – vienas iš pankreatito rodiklių. Ūmaus pankreatito metu lipazės padidėjimas kraujyje išsilaiko ilgiau negu alfa amilazės. Rodiklio padidėjimas būdingas ūmiam pankreatitui, kasos navikams, lėtinėms tulžies takų ligoms. Sumažėjimas klinikinės reikšmės neturi.

• CEA – gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio žymuo. Rečiau gali rodyti kasos, plaučių, krūtų, skrandžio, skydliaukės, moters lytinių organų vėžį. Nedidelis ir vidutinis CEA rodiklio padidėjimas kartais gali rodyti kitas žarnyno, kasos, kepenų ir plaučių ligas (kepenų cirozę, lėtinį hepatitą, pankreatitą, opinį kolitą, Krono ligą ir kt.). Rūkantiesiems CEA koncentracija taip pat gali būti šiek tiek padidėjusi.

Tyrimas atliekamas iš veninio  kraujo.

Atsakymas pateikiamas per 1 darbo dieną el. paštu arba per www.e-pacientas.lt