Profesionalūs sportininkai, naudojasi kraujo tyrimais jau daug metų. Ne tik tam, kad sužinotų ar jie sveiki, bet ir tam, kad pasiektų dar geresnių rezultatų. Medicinai tobulėjant, žmogui suteikiama galimybė sužinoti apie save vis daugiau. Tokie rodikliai kaip: magnis, vitaminas D, testosteronas, feritinas – gali atsakyti į klausimą kodėl dažnai jaučiatės pavargę, o kreatinkinazė parodys ar netrūksta poilsio tarp treniruočių. Pokyčiai mityboje, ar sureguliuotas papildų vartojimas padės Jums jaustis energingiau ir leis pasiekti užsibrėžtus tikslus greičiau.

• GLU | Gliukozė – padidėjęs gliukozės kiekis gali būti nustatomas, kai yra: diabetas, sutrikusi gliukozės tolerancija, Cushing sindromas, akromegalija, pankreatitas, kasos vėžys, feochromocitoma, tirotoksikozė, stresas (pvz., nudegimų metu), nėščiųjų diabetas, kai kurių medikamentų vartojimas. Sumažėjęs gliukozės kiekis gali būti nustatomas, kai yra: inkstų ligos, širdies ligos, badavimas, sepsis, insulino perdozavimas, nepavalgius po insulino vartojimo, geriamųjų vaistų nuo diabeto perdozavimas, insulinoma.
• Lipidograma – ją sudaro bendrojo cholesterolio, cholesterolio-DTL („gerojo“), cholesterolio-MTL („blogojo“) ir trigliceridų tyrimai. DTL padidėjimas, priešingai negu kitų cholesterolio frakcijų, sumažina išeminės širdies ligos riziką. Padidėjęs MTL yra jautrus rodiklis ir kartu su bendro cholesterolio koncentracija rodo padidėjusią aterosklerozės riziką. Trigliceridai – pagrindinis riebalų rūgščių šaltinis organizme. Trigliceridų nustatymas svarbus apibūdinant hiperlipidemijas ir įvertinant išeminės širdies ligos riziką
• Kalcis – beveik 99 proc. viso organizmo kalcio yra kauluose. Tačiau ta jo dalis, kuri randama serume, fiziologiniu požiūriu yra svarbesnė. Kalcis, esantis ne kaulų audinyje, vaidina svarbų vaidmenį perduodant elektrinį impulsą raumenų (širdies raumens) skaiduloms. Taip pat jis svarbus krešėjimo sistemoms, fermentinių reakcijų reguliavimui.
• Jonizuotas kalcis – aktyvioji kalcio dalis. Jis paprastai sudaro apie 50 proc. bendro serumo kalcio. Jonizuotą kalcį rekomenduojama nustatyti tuomet, kai randami bendro kalcio koncentracijos pokyčiai.
• Vitaminas D– (kalciferolis) padeda organizmui pasisavinti kalcį, fosforą ir magnį, reguliuoja kalcio ir fosforo įsiurbimą žarnyne, padeda šioms medžiagoms išsilaikyti kauluose ir dantyse, padeda išvengti rachito, artrito ir osteoporozės, dalyvauja augimo ir brendimo procesuose, būtinas sveikai nervų sistemai ir imunitetui. Žmogaus organizme Vitaminas D susidaro veikiant ultravioletiniams spinduliams. Su maistu jo gaunama nedaug. Trūkstant vitamino D, vaikams vystosi rachitas, deformuojasi kaukolė ir stuburas, žandikauliai, sutrinka dantų augimas, atsiranda dėmių dantų emalyje, susilpnėja imunitetas, naujausių tyrimų duomenimis, gali pasireikšti net depresija. Esant vitamino D perdozavimui jis kaupiasi organizme, jo perteklius nepašalinamas, todėl dozę parenka gydytojas. Perdozavimo požymiai – silpnumas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, rečiau – sutrinka inkstų veikla.
• Magnis– padidėjęs magnio kiekis organizme gali sukelti širdies laidžiosios sistemos sutrikimus, nervinio impulso sulėtėjimą ar nutrūkimą, sąmonės netekimą, skausmo ar temperatūros jutimų susilpnėjimą. Sumažėjusio magnio kiekio organizme požymiai gali likti nepastebėti tol, kol magnio koncentracija nenukrinta gerokai žemiau apatinės normos ribos. Sumažėjusi magnio koncentracija dažnai būna lydima sumažėjusios kalcio, kalio ir fosforo koncentracijos serume. Sumažėjęs magnio kiekis pasireiškia sąmonės sutrikimu, raumenų drebėjimu.
• Folio rūgštis– yra būtinas organizmo augimui ir vystymuisi, naujų ląstelių susidarymui ir regeneracijai, DNR gamybai. Folio rūgštis svarbi baltymų apykaitai, nukleino rūgščių sintezei, normaliai smegenų funkcijai, kepenų veiklai, protinei ir emocinei sveikatai, sveikiems plaukams. Folio rūgštis reikalinga raudonųjų kraujo ląstelių susidarymui kaulų čiulpuose ir geležies panaudojimui organizme, gali palengvinti depresijos simptomus.
• Vitaminas B12 yra būtinas užtikrinti sklandžią nervų sistemos veiklą, eritrocitų bei DNR gamybai. Vitaminas B12 gaunamas su maistu, taip pat žmogaus organizme jis yra kaupiamas. Geriausi natūralūs jo šaltiniai yra gyvulinės kilmės maistas, todėl vegetarams/veganams negaunant vitamino B12 iš kitų šaltinių mažėja jo koncentracija. Taip pat vitamino B12 pasisavinimas mažėja dėl piktybinės anemijos (mažakraujystės), skrandžio uždegimo (dėl autoimuninių ligų ar Helicobacter pylori infekcijos), skrandžio rūgštingumą mažinančių vaistų. Vitamino B12 stokos simptomai yra nespecifiniai: rankų ar kojų aptirpimas ar dilgčiojimas, pusiausvyros sutrikimai, jėgos stoka. Vitamino B12 perteklius yra labai retas, o didelė vitamino B12 koncentracija retai pasiekia toksinę vertę.
• Kalis – vienas svarbiausių mikroelementų žmogaus organizme. Jis būtinas visų organizmo ląstelių gyvybei ir pagrindinėms funkcijoms – organizmo skysčių pusiausvyrai, normaliai nervų sistemos ir širdies veiklai – užtikrinti.
• Natris – yra vienas pagrindinių kūno katijoninių elektrolitų, jis padeda valdyti vandens kiekį organizme (pagrinde ne ląstelėse), užtikrina sklandžią raumenų ir nervų veiklą. Natrį gauname su maistu ir gėrimais, o šaliname su šlapimu bei prakaitu. Natrio koncentracijos kraujyje sutrikimai dažniausi dėl per didelio druskos vartojimo, per mažo vandens vartojimo, lėtinių inkstų ligų, viduriavimo, vėmimo. Tačiau yra duomenų, kad didelė natrio koncentracija turi įtakos autoimuninių ligų vystymuisi.
• Chloras – yra vienas pagrindinių kūno anijoninių elektrolitų, jis padeda valdyti vandens kiekį ląstelėse bei organizmo skysčiuose (kraujas, limfa, tarpląstelinis skystis), padeda palaikyti kraujo tūrį ir pH. Chlorą gauname pagrinde iš druskos, šaliname su šlapimu. Chloro koncentracijos kraujyje sutrikimai dažniausi dėl per didelio druskos vartojimo, per mažo vandens vartojimo, lėtinių inkstų ligų, viduriavimo, vėmimo. Tačiau yra duomenų, kad didelė chloro koncentracija turi įtakos autoimuninių ligų vystymuisi.
• Fosforas – kaulų audinio ir nukleino rūgščių sudedamoji dalis. Fosforo koncentracija kraujyje priklauso nuo jo rezorbcijos greičio žarnyne, jo metabolizmo kauluose ir išskyrimo per inkstus. Fosforas formuoja kaulų ir dantų struktūrą, svarbus pieno gamybai maitinančioms mamoms, svarbus lėtinėms inkstų ligoms vertinti. Jo koncentracijos padidėjimas gali būti nustatomas, kai yra: mielominė liga, osteolizė (metastazės kraujyje), vit. D perteklius organizme, hipoparatirozė, akromegalija, lėtinis enterokolitas ir kt. Fosforo koncentracija mažėja esant: parenteriniam maitinimui, malabsorbcijos sindromui, hiperparatirozei, hiperinsulinizmui, osteomaliacijai.
• Bendras kraujo tyrimas naudojamas įvertinti kraujo forminių elementų (leukocitų, eritrocitų, trombocitų ir kt.) kiekį. Pagal rezultatus galima daryti išvadas apie imunitetą, organizmo gebą pernešti deguonį į ląsteles bei kraujo krešėjimą.
• CK | Kreatinkinazė – daugiausia kreatinkinazės randama skersaruožiuose skeleto ir širdies raumenyse bei smegenų audinyje. Kiekviename organe randama kitoks skirtingų kreatinkinazės izofermentų santykis. Radus bendros kreatinkinazės koncentracijos padidėjimą, papildoma informacija gali būti gaunama nustatant šio fermento izoformas. Bendros kreatinkinazės padidėjimas serume būdingas miokardo infarktui, Duchenne miodistrofijai, polimiozitui, raumenų traumai, galvos traumai ir kt.
• Testosteronas – pagrindinis vyrų lytinis hormonas, atsakingas už sėklidžių ir prostatos vystymąsi, normalių spermatozoidų vystymąsi, skatina raumenų augimą, plaukų augimą. Moterų organizme testosteronas padeda formuotis kaulams, atsakingas už libido. Per didelė testosterono koncentracija pasireiškia padidėjusio kūno plaukuotumu, akne, nuotaikos pokyčiais.
• Albuminas serume – albuminas sudaro apie 60 proc. bendro kraujo baltymo kiekio. Jis gaminamas kepenyse. Albuminas yra pagrindinė organizmo transportinė medžiaga. Jis perneša kalcį, manganą, cinką, hormonus, medikamentus. Albumino koncentracija didėja netekus skysčių, mažėja: esant kepenų ligoms, inkstų patologijai, virškinamojo trakto ligoms, nudegimams, sepsiui.
• Feritinas – baltymas, randamas visuose organizmo audiniuose ir skysčiuose. Feritinas – geriausias rodiklis diagnozuojant geležies deficitą, nes jo funkcija – geležies atsargų kaupimas. Feritino koncentracija gali padidėti esant uždegiminiams procesams, lėtinėms ligoms, kepenų ligoms, navikams, hipertirozei (padidėjusiam skydliaukės aktyvumui) ir kt.
• Geležis – geležies trūkumas pasitaiko žymiai dažniau negu perteklius. Geležies koncentracija sumažėja esant geležies deficitui, lėtiniams kraujavimams, lėtinėms ligoms (TBC, onkologinėms ir kt.), vitamino C nepasisavinimui. Geležies koncentracija padidėja, kai yra hemochromatozė, intoksikacija švinu ir kitais sunkiaisiais metalais, kepenų ligos, po dažnų kraujo perpylimų.
• Kepenų fermentas ALT/GPT – šio fermento padidėjęs aktyvumas vertinamas kaip kepenų patologijos rodiklis. ALT – vienas jautriausių kepenų pažeidimo rodiklių. Didelis ALT koncentracijos padidėjimas nustatomas sergant ūmiu hepatitu. Mažesnis padidėjimas būdingas medikamentiniams, toksiniams, mechaniniams hepatitams, cholecistitams.
• Kepenų fermentas AST/GOT – padidėjęs šio fermento aktyvumas vertinamas kaip kepenų ir širdies patologijos rodiklis. AST koncentracija didėja esant kepenų ir tulžies takų patologijai (virusiniam hepatitui, apsinuodijimui alkoholiu ir toksinėmis medžiagomis, cirozei, infekcijoms, cholangitams ir kt.), miokardo infarktui, raumenų patologijai.
• Kepenų fermentas GGT –  vienas jautriausių cholestazinio kepenų pažeidimo rodiklių. Vienkartinis ir pastovus alkoholio ar hepatotoksinių medžiagų (t.p. medikamentų) panaudojimas taip pat gali sukelti GGT padidėjimą serume.
• Bendras bilirubinas yra sudarytas iš tiesioginio ir netiesioginio bilirubino. Bendro bilirubino koncentracija kraujyje didėja esant įvairioms kepenų ligoms, hemolizei, navikams kepenyse ir kasos galvutėje, tulžies takų akmenligei ir kt. Šio pigmento kaupimasis audiniuose pasireiškia gelta.
• Tiesioginis bilirubinas – tiesioginio bilirubino tyrimas atliekamas kai norima ištirti kepenų ir tulžies takų patologiją. Jo koncentracija didėja, kai yra ūmus virusinis hepatitas, tulžies takų akmenligė, mechaninė gelta, citomegaloviruso infekcija, infekcinė mononukleozė, kepenų cirozė, parazitai kepenyse, metastazės kepenyse.
• Bendras baltymas – skirtas bendrai paciento būklei įvertinti, padeda aptikti prastos mitybos būklę, žarnyno, kasos, kepenų ligas ir inkstų funkcijos sutrikimus.
• Šlapalas – vienas svarbiausių inkstų funkcijos rodiklių. Šlapalo koncentracija organizme priklauso nuo to, kaip greit jį gamina kepenys ir kaip greit išskiria inkstai. Kartu su kreatininu šis parametras naudojamas inkstų funkcijai įvertinti.
• Kreatininas – vienas iš svarbiausių inkstų funkcijos rodiklių. Sutrikus filtracinei inkstų funkcijai, kreatinino koncentracija serume didėja. Kreatinino filtracija priklauso nuo funkcionuojančių glomerulų kiekio.
• TSH | Skydliaukę stimuliuojantis hormonas – vienas svarbiausių skydliaukės funkcijos rodiklių. TSH nustatymas naudojamas pirminei skydliaukės ligų diagnostikai, po skydliaukės chirurginio pašalinimo ir taikant gydymą L-tiroksino preparatais.
• FT4 | Laisvas tiroksinas yra aktyvi tiroksino forma. Laisvo tiroksino nustatymas yra vienas svarbiausių skydliaukės patologijos testų. FT4 dažniausiai nustatomas kartu su TSH. FT4 kiekis kraujyje paprastai atvirkščiai koreliuoja su TSH kiekiu.
• Cinkas (kaip mikroelementas) – su cinko deficitu susiję augimo sutrikimai, lytinio brendimo sulėtėjimas, anemija, hepatosplenomegalija. Rodiklis naudingas tirti ligonius, gydomus cinko preparatais (Wilson liga, enteropatinis akrodermatitas). Nesaikingas cinko vartojimas su maisto papildais gali sukelti cinko perteklių ir vario rezorbcijos sutrikimus.
• Maisto netoleravimas (108 produktai) – Padidėjęs jautrumas maistui – tai patologinė imuninė reakcija į maisto produktus arba maisto priedus. Toks imuninis atsakas atsiranda didėjant plonosios žarnos pralaidumui. Pralaidumo didėjimą, vadinamą pralaidaus žarnyno sindromu, sukelia dietos nulemtas padidėjęs žarnyno floros rūgštingumas, vaistai, injekcijos, konservantai, alkoholis, nikotinas, stresas ir kiti veiksniai. Daugiau nei 80% imuninių gynybos reakcijų vyksta žarnyne, taip organizmas apsaugomas nuo bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Sutrikus imuninės sistemos veiklai, esant pažeistam žarnyno sienelės vientisumui, alergijai ar trūkstant tam tikrų fermentų, gali pasireikšti įvairios nepageidaujamos reakcijos į maistą. Įrodyta, kad simptomai palengvėja arba visiškai išnyksta iš raciono pašalinus maisto produktus, kuriems nustatyta stipriausia antikūnų reakcija.

Tyrimas atliekamas iš veninio kraujo.

Visų tyrimų atsakymai pateikiami tą pačią dieną elektroniniu paštu arba www.epacientas.lt, išskyrus cinko koncentraciją kraujyje (10-20 darbo dienų) bei maisto netoleravimo (5 darbo dienos).