Profesionalūs sportininkai, atlieka kraujo tyrimus ne tik tam, kad sužinotų ar jie sveiki, bet ir tam, kad pasiektų dar geresnių rezultatų. 

Sportuojančio žmogaus organizmas susiduria su didesniais krūviais, negu įprastai, jam reikalinga speciali subalansuota mityba ir maisto papildų vartojimas. Tačiau nesureguliuotas maisto papildų vartojimas gali sukelti sveikatos problemų, pakenkti kepenims ar inkstams. Todėl sportininkui labai svarbu žinoti savo sveikatos būklę, biologiškai aktyvių medžiagų, mikroelementų ir vitaminų koncentraciją kraujyje. 

Tokie rodikliai kaip: magnis, vitaminas D, testosteronas, feritinas – gali atsakyti į klausimą kodėl dažnai jaučiatės pavargę, o kreatinkinazė parodys ar netrūksta poilsio tarp treniruočių. 

Profilaktiniai tyrimai padės išlaikyti gerą bendrą sveikatą, aptikti galimus sutrikimus bei pasiekti užsibrėžtus tikslus sėkmingiau. Sveikas kūnas leis pasiekti daugiau. 

• Gliukozės koncentracija serume. Gliukozė – pagrindinis organizmo angliavandenis ir parametras cukriniam diabetui nustatyti. Gliukozės kiekis veniniame kraujyje gali būti nustatomas tiriant serumą (kraujas imamas į paprastą biochemijai skirtą mėgintuvėlį be priedų). Padidėjęs gliukozės kiekis gali būti nustatomas, kai yra: diabetas, sutrikusi gliukozės tolerancija, Cushing sindromas, akromegalija, pankreatitas, kasos vėžys, feochromocitoma, tireotoksikozė, stresas (pvz., nudegimų metu), nėščiųjų diabetas, kai kurių medikamentų vartojimas. Sumažėjęs gliukozės kiekis gali būti nustatomas, kai yra: inkstų ligos, širdies ligos, badavimas, sepsis, insulino perdozavimas, nepavalgius po insulino vartojimo, antidiabetinių geriamųjų vaistų perdozavimas, insulinoma.
  Padidėjusios gliukozės kiekio simptomai: nuolatinis noras valgyti, nuovargis, dažnas šlapinimasis, troškulys, svorio netekimas, dažnesni infekciniai susirgimai (ypač šlapimo ir lytinių takų), išsausėjusi oda, dėmesio sukaupimo sunkumai, neaiškus matymas, blogai gyjančios žaizdos, impotencija. Sumažėjusios gliukozės kiekio simptomai: silpnumas, nuovargis, dusulys, rankų ir kojų tirpimas, burnos džiūvimas, dirglumas ir nemiga, odos blyškumas.

• Trigliceridai. Pagrindinis riebalų rūgščių šaltinis organizme. Trigliceridų nustatymas svarbus apibūdinant hiperlipidemijas ir įvertinant išeminės širdies ligos riziką. Asmenims, turintiems mažą DTL bei didelį trigliceridų kiekį, išeminės širdies ligos rizika daug didesnė nei tiems, kurių kraujyje šių pokyčių nenustatoma.

• DTL (Didelio Tankio Lipoproteinai) – „gerasis cholesterolis“, viena iš cholesterolio frakcijų. DTL padidėjimas, priešingai negu kitų cholesterolio frakcijų, sumažina išeminės širdies ligos riziką. Sumažėjimas šią riziką didina.

• MTL (Mažo Tankio Lipoproteinai) – „blogasis cholesterolis“. Padidėjęs MTL yra jautrus rodiklis ir kartu su cholesteroliu rodo padidėjusią aterosklerozės riziką, todėl jie yra pagrindiniai aterogenai. Tačiau visi rizikos veiksniai turėtų būti vertinami kompleksiškai, atlikus bendrojo cholesterolio ir visų jo frakcijų tyrimus.

• Kalcis – būtinas mikroelementas, reikalingas organizmui stiprinti kaulus, dantis ir jungiamuosius audinius, kontroliuoti raumenų susitraukimą ir atsipalaidavimą, palaikyti širdies veiklą, normalizuoti kraujo krešėjimo procesus, reguliuoti fermentines reakcijas, taip pat sklandžiai perduoti nervinius impulsus tarp ląstelių. Sveiko kalcio kiekio organizme palaikymas padeda sumažinti riziką susirgti ligomis, susijusiomis su aukštu kraujospūdžiu, ypač nėštumo metu. Taip pat mažina gaubtinės ir tiesiosios žarnos adenomų (nepiktybinių auglių) riziką. Kalcio trūkumo simptomai: sumišimas ar atminties praradimas, kaulų skilimai ir lūžiai, raumenų 

  spazmai, mėšlungis, traukuliai, rankų, kojų ir veido tirpimas ir dilgčiojimas,  silpni ir trapūs nagai, sulėtėjęs plaukų augimas, odos suplonėjimas. Kalcio pertekliaus simptomai: inkstų akmenų susidarymas, virškinimo sutrikimai – pykinimas ar vėmimas, prastas apetitas, vidurių užkietėjimas, padidėjęs troškulys, arba dažnesnis šlapinimasis dėl inkstų veiklos sutrikimo, nuovargis, sumišimas, kaulų skausmas, trapūs, lengvai lūžtantys kaulai.

• Jonizuotas kalcis – aktyvioji kalcio dalis. Jis paprastai sudaro apie 50 proc. bendro serumo kalcio. Jonizuotą kalcį rekomenduojama nustatyti tuomet, kai randami bendro kalcio koncentracijos pokyčiai.

• Vitaminas D – padeda organizmui pasisavinti kalcį, fosforą ir magnį, reguliuoja kalcio ir fosforo įsiurbimą žarnyne, padeda šioms medžiagoms išsilaikyti kauluose ir dantyse, padeda išvengti rachito, artrito ir osteoporozės, dalyvauja augimo ir brendimo procesuose, būtinas sveikai nervų sistemai ir imunitetui. Žmogaus organizme Vitaminas D susidaro veikiant ultravioletiniams spinduliams. Su maistu jo gaunama nedaug. Trūkstant vitamino D, vaikams vystosi rachitas, deformuojasi kaukolė ir stuburas, žandikauliai, sutrinka dantų augimas, atsiranda dėmių dantų emalyje, susilpnėja imunitetas, gali pasireikšti silpnumas, nuovargis, depresija. 

• Magnis. Magnis – svarbus mikroelementas, kuris reikalingas širdies ir kraujagyslių, raumenų, nervų sistemos, kaulų funkcionavimui, padeda palaikyti normalius žmogaus organizmo biocheminius procesus. 

• Folio rūgštis – folio rūgštis (vitaminas B9) yra būtinas organizmo augimui ir vystymuisi, naujų ląstelių susidarymui ir regeneracijai, DNR gamybai. Folio rūgštis svarbi baltymų apykaitai, nukleino rūgščių sintezei, normaliai smegenų funkcijai, kepenų veiklai, protinei ir emocinei sveikatai, sveikiems plaukams. Nėštumo metu folio rūgštis reikalinga užtikrinti normalų placentos funkcionavimą, vaisiaus nervinio vamzdelio susiformavimą, padeda išvengti kūdikio apsigimimų.

• Vitaminas B12. Šis vitaminas yra būtinas užtikrinti sklandžią nervų sistemos veiklą, eritrocitų bei DNR gamybai. Vitaminas B12 gaunamas su maistu. Geriausi natūralūs jo šaltiniai yra gyvulinės kilmės maistas (mėsa, žuvis, sūris, kiaušiniai). Taip pat vitamino B12 pasisavinimas mažėja esant vitamino B12 stokos anemijai (mažakraujystei), skrandžio uždegimui (dėl autoimuninių ligų ar Helicobacter pylori infekcijos), vartojant skrandžio rūgštingumą mažinančius vaistus. Vitamino
  B12 stokos simptomai: silpnumas, nuovargis, mieguistumas, rankų ar kojų aptirpimas ar dilgčiojimas, pusiausvyros sutrikimai, jėgos stoka. Vitamino B12 perteklius yra labai retas.

• Kalis – vienas svarbiausių mikroelementų žmogaus organizme, palaikantis sveiką inkstų, širdies, raumenų, nervų veiklą bei organizmo skysčių pusiausvyrą. Kalio kraujo tyrimas gali padėti stebėti arba diagnozuoti būkles kaip inkstų ligos, aukštas kraujospūdis ir širdies ligos, susijusios su sutrikusiu kalio kiekiu. Dažniausia kalio trūkumo priežastis – kalio netekimas su šlapimu dėl vaistų vartojimo (diuretikai), kurie padidina šlapinimąsi. Vėmimas, viduriavimas taip pat gali sukelti pernelyg didelį kalio netekimą iš virškinamojo trakto. Per didelį kalio kiekį organizme gali sukelti: inkstų liga, antinksčių sutrikimas – Adisono liga, nudegimai ar operacijos, 1 tipo cukrinis diabetas, mityba ir papildai – maisto produktų vartojimas kuriuose yra per daug kalio.

• Natris – pagrindinis organizmo katijonas, reguliuojantis vandens apykaitos subalansavimą. Natrio koncentracija paprastai nustatoma vertinant elektrolitų-skysčių balansą, dehidrataciją. Natrio kiekis kraujyje padidėja esant šioms būklėms: dehidratacijai, Cushing sindromui, viduriavimui, nekompensuotam cukriniam diabetui, inkstų nepakankamumui ir kt. Natrio koncentracija kraujyje gali sumažėti gydant diuretikais, esant hipotirozei, antinksčių nepakankamumui, nudegimams, natrio netekimui virškinamąjame trakte (vėmimas, viduriavimas, fistulės).

• Chloras – vienas pagrindinių kūno anijoninių elektrolitų, jis padeda valdyti vandens kiekį ląstelėse bei organizmo skysčiuose (kraujas, limfa, tarpląstelinis skystis), padeda palaikyti kraujo tūrį ir pH. Chloras pagrinde gaunamas iš druskos, pašalinamas su šlapimu. Chloro koncentracijos padidėjimas ir sumažėjimas dažnai sutampa su natrio koncentracijos padidėjimu ir sumažėjimu. Koncentracijos kraujyje sutrikimai dažniausiai atsiranda dėl per didelio ar nepakankamo druskos kiekio vartojimo, dehidratacijos, lėtinių inkstų ligų, viduriavimo ir vėmimo.

• Fosforas – kaulų audinio ir nukleino rūgščių sudedamoji dalis. Fosforo metabolizmą reguliuoja prieskydinių liaukų hormonas parathormonas (PTH). Fosforo koncentracija kraujyje priklauso nuo jo pasisavinimo greičio žarnyne, jo metabolizmo kauluose ir išskyrimo per inkstus.Pagrindinė fosforo funkcija – kaulų ir dantų formavimasis. Fosforas taip pat svarbus pieno gamybai krūtimi maitinančioms mamoms, padeda palaikyti sveiką inkstų, raumenų, širdies plakimo bei nervų signalų siuntimo funkcijas. Fosforas taip pat reikalingas, kad organizmas gamintų baltymus ląstelių ir audinių augimui, priežiūrai ir atstatymui. Fosforas taip pat padeda organizmui gaminti ATP – molekulę, kurią organizmas naudoja energijai kaupti. Kad organizmas pasisavintų fosforą reikalingas vitaminas D. Inkstai kontroliuoja fosforo kiekį kraujyje filtruodami papildomą fosforo kiekį ir pašalindami jį su šlapimu.

• Bendrasis kraujo tyrimas (5DIF veninio kraujo tyrimas automatizuotu būdu) – tai pirminis kraujo tyrimas, rodantis kraujo forminių elementų (leukocitų, eritrocitų, trombocitų) kiekį, tūrį, formą, rūšinį pasiskirstymą, taip pat hemoglobino kiekį ir kraujo tirštumą. Jis gali parodyti uždegimą, mažakraujystę, bakterinio ar virusinio pobūdžio infekcijas, kraujo ligas. Jei tyrimas neatitinka normos, gali būti skiriami išsamesni tyrimai. Gali būti tiriamas veninis ir kapiliarinis kraujas (vaikams). Pagal rezultatus galima daryti išvadas apie imunitetą, organizmo gebą pernešti deguonį į ląsteles bei kraujo krešėjimą. 

• Kreatinkinazė (CK-NAC). Daugiausia kreatinkinazės randama skersaruožiuose skeleto ir širdies raumenyse bei smegenų audinyje. Kiekviename organe randama kitoks skirtingų kreatinkinazės izofermentų santykis. Bendros kreatinkinazės padidėjimas serume būdingas miokardo infarktui, Duchenne miodistrofijai, polimiozitui, raumenų traumai, galvos traumai ir kt.

• Testosteronas – vyriškas lytinis hormonas, gaminamas pagrinde sėklidėse (nedideli kiekiai šio hormono gali būti gaminami antinksčiuose, moterims – kiaušidėse). Šis hormonas lemia vyro lytinių organų formavimąsi, antrinių lytinių požymių atsiradimą, reguliuoja spermatozoidų gamybą, nuo jo kiekio organizme priklauso energijos lygis ir nuotaika, libido (lytinis potraukis), potencija, miego kokybė. Nuo 30 metų amžiaus testosterono kiekis organizme ima mažėti. Testosterono stygiaus simptomai vyrams: sumažėjęs lytinis potraukis, erekcijos sutrikimai, prastas miegas, depresija. Moterims testosterono koncentracija padidėja anovuliacijos, amenorėjo, virilizacijos
  atveju. Pati didžiausia anovuliacijos ( ovuliacijos nebuvimas) ir hiruizmo (padidėjęs plaukuotumas) priežastis – ovarų policistozės sindromas. Testosterono pertekliaus simptomai moterims: padidėjęs nepageidaujamas plaukuotumas (hirsutizmas), galvos plaukų slinkimas, svorio didėjimas, nuolatinis nuovargis, energijos stygius. Dažniausiai testosterono padidėjimas moterims nustatomas esant androgeniniams navikams ir kiaušidžių policistozei.

• Albuminas. Žmogaus kraujo plazmos albuminai – tai baltymai, sudaryti iš 580 aminorūgščiųliekanų. Albuminai sintetinami kepenyse (per parą 13–18 g); dėl kepenų ligų sutrikus sintezei, jų kiekis plazmoje sumažėja.50% visų kepenyse sintetinamų baltymų sudaro albuminai. Pagrindinė albuminų funkcija yra reguliuoti osmosinį slėgį. Edema ir šokas – tai dvi patologinės būklės, atsirandančios dėl albuminų koncentracijos pakitimo ir sutrikusios vandens apykaitos. Tik apie 40% albuminų cirkuliuoja kraujyje, kita dalis yra už kraujagyslių, audiniuose, ypač raumenyse, odoje, žarnyne. Be osmoso palaikymo, albuminai yra labai svarbūs įvairių medžiagų pernešėjai, su albuminais jungiasi daugelis vaistų. Albumino kiekis kraujyje padidėja esant vandens stygiui organizme (dehidratacijai), sumažėja – sutrikus jo sintezei (pvz., dėl kepenų ligų ar esant prastai mitybai), baltymų praradimo (pvz.,dėl inkstų patologijos, enteropatijos ar nudegimų), pakitusio baltymų pasiskirstymo (pvz., ascito). Sumažėjus albumino kiekiui organizme, ima kauptis skysčiai, atsiranda edemos (patinimai).

• Geležis – mineralas, būtinas tinkamai hemoglobino (esančio raudonuosiuose kraujo kūneliuose), reikalingo deguoniui transportuoti kraujyje, funkcijai. Taip pat svarbus formuojant jungiamąjį audinį ir gaminant hormonus. Geležis įeina į hemoglobino ir mioglobino sudėtį. Geležies trūkumas pasitaiko žymiai dažniau negu perteklius. Geležies koncentracija sumažėja esant geležies deficitui, lėtiniams kraujavimams, lėtinėms ligoms (TBC, onkologinėms ir kt.), vitamino C nepasisavinimui. Tai gali lemti geležies stokos mažakraujystę, pablogėjusią bendrą organizmo, odos, plaukų, nagų būklę, energijos stoką. Geležies stokos anemija (mažakraujystė) – labiausiai paplitusi anemijos forma.

• Feritinas – baltymas, randamas visuose organizmo audiniuose ir skysčiuose. Feritino molekulė yra tuščiavidurė sfera, pripildyta geležies Fe2+ jonų. Fe2+ jonų sluoksnis padengtas baltyminiu apvalkalu. Pagrindinė feritino diagnostinė vertė yra ta, kad jis atspindi organizmo geležies atsargas. Jo sumažėjimas rodo geležies trūkumą. Feritinas – geriausias rodiklis diagnozuojant geležies deficitą. Feritino koncentracija gali padidėti esant lėtinėms ligoms, kepenų ligoms, navikams, hipertirozei, hemosiderozei ir kt.

• Kepenų fermentas AST/GOT – kepenų fermentas. Padidėjęs šio fermento aktyvumas vertinamas kaip kepenų ir širdies patologijos rodiklis. AST randama įvairiuose audiniuose, bet didžiausias šio fermento aktyvumas stebimas kepenyse ir skersaruožiuose (širdies ir skeleto) raumenyse, todėl AST koncentracijos padidėjimas pagrinde vertinamas kaip kepenų ir širdies patologijos rodiklis. Ji didėja esant kepenų ir tulžies takų patologijai (virusiniam hepatitui, apsinuodijimui alkoholiu ir toksinėmis medžiagomis, cirozei, infekcijoms, tulžies takų uždegimams, kepenų navikams), miokardo infarktui, raumenų patologijai. AST koncentracija paprastai ima didėti vėliau, negu ALT, tačiau padidėjusi išsilaiko ilgiau.

• Kepenų fermentas ALT/GPT – kepenų fermentas, vienas jautriausių kepenų pažeidimo rodiklių. Ypač didelis ALT koncentracijos padidėjimas nustatomas sergant ūmiu hepatitu (gali didėti net iki 10-20 kartų). Mažesnis padidėjimas būdingas medikamentiniams, toksiniams, mechaniniams hepatitams, alkoholiniam kepenų suriebėjimui, kepenų augliams, tulžies takų uždegimams, skeleto raumenų traumoms, pankreatitui (kasos uždegimui). ALT daugiausia randama kepenų ląstelėse, mažiau – inkstuose, skersaruožių (širdies ir skeleto) raumenų ląstelėse, leukocituose. Kai kepenų ląstelės yra pažeidžiamos AST iš ląstelių vidaus pradeda skirtis į kraują, todėl jos koncentracija serume padidėja. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos simptomus: skausmą ar maudimą po dešiniuoju šonkaulių lanku, pilvo pūtimą, apetito nebuvimą, odos ir gleivinių pageltimą, odos niežulį, šlapimo ir išmatų spalvos pokyčius.

• Gama gliutamiltransferazė (GGT) – vienas iš biocheminių tyrimų, padedantis įvertinti kepenų būklę. Saikingas GGT padidėjimas stebimas esant lėtiniam hepatitui, ūminiam virusiniam hepatitui be geltos. Didelis gamagliutamiltransferazės padidėjimas būdingas ūminiam alkoholiniam hepatitui, tulžies takų nepraeinamumui, kepenų navikams, ūminio virusinio hepatito cholestazinei formai. Kadangi GGT tyrimas labai jautrus alkoholiui, prieš tyrimą bent 24 valandas rekomenduojama nevartoti alkoholinių gėrimų. GGT tyrimas kai kuriais atvejais gali būti naudojamas kaip atrankinis, piktnaudžiavimo alkoholiu nustatymui.

• Bendras bilirubinas. Bilirubinas – gelsvai rudas pigmentas susidarantis iš hemoglobino ir kitų hemoproteinų prostetinės grupės hemo. Bendrąjį bilirubiną sudaro tiesioginis ir netiesioginis bilirubinas. Bendras bilirubinas – kepenų ir tulžies pūslės funkcijos rodiklis, taip pat jo kiekis gali padidėti esant hemolizei (raudonųjų kraujo kūnelių irimui). Esant patologijai, kai bilirubino susidaro daugiau arba sutrinka jo šalinimas, jo kiekis kraujyje padidėja. Jei bilirubino kiekis kraujo serume viršija 34,2 μmol/l, pageltonuoja odena bei odos paviršius (icterus) – susergama gelta.

• Tiesioginis bilirubinas – konjuguotas bilirubinas, gaminamas kepenyse ir su tulžimi patenkantis į žarnyną. Tiesioginio bilirubino tyrimas atliekamas kai norima ištirti kepenų ir tulžies takų patologiją. Jo koncentracija didėja, kai yra ūmus virusinis hepatitas, tulžies takų akmenligė, mechaninė gelta, citomegalo viruso infekcija, infekcinė mononukleozė, kepenų cirozė, parazitai kepenyse, metastazės kepenyse. Sergant tulžies sistemos ligomis, sutrinka bilirubino patekimas į hepatocitus, kaupimasis juose ir ekskrecija. Šioms ligoms būdinga įvairiai padidėjusi ir konjuguotojo (tiesioginio), ir nekonjuguotojo (netiesioginio) bilirubino koncentracija kraujo serume. Esant mechaninei tulžies takų obstrukcijai (kasos galvos vėžys, bendrojo tulžies latako vėžys, tulžies pūslės akmenligė, kasos galvos fibrozė ir kt.) kraujyje smarkiai padidėja tik tiesioginio (konjuguotojo) bilirubino kiekis.

• Šlapalas (Urea). Šlapalas – vienas svarbiausių inkstų funkcijos rodiklių. Šlapalas yra galutinis baltymų apykaitos produktas, sintezuojamas kepenyse. Šlapalo koncentracija organizme priklauso nuo to, kaip greit jį gamina kepenys ir kaip greit išskiria inkstai. Kartu su kreatininu šis parametras naudojamas inkstų funkcijai įvertinti. Abu rodikliai papildo vienas kitą. Šlapalo koncentracija mažėja esant kepenų ligoms, kuomet sutrinka jo sintezė, taip pat nėštumo metu. Šlapalo 

  koncentracijai taip pat gali turėti baltyminio maisto vartojimas. Gausus baltymų vartojimas šlapalo koncentraciją gali padidinti, tuo tarpu badaujant ji mažėja.

• Bendrasis baltymas. Bendrojo baltymo tyrimas skirtas bendrai paciento būklei įvertinti, padeda aptikti prastos mitybos būklę, žarnyno, kasos, kepenų ligas ir inkstų funkcijos sutrikimus. Bendro 

  baltymo kiekis kraujyje didėja, kai yra: organizmo dehidratacija, ūmios ir lėtinės infekcijos, autoimuninės ligos, aktyvus lėtinis hepatitas, kepenų cirozė, mielominė liga ir kt.. Bendro baltymo kiekis kraujyje mažėja esant: inkstų patologijai (nefroziniam sindromui), enteritams, kepenų ligoms, karščiavimui.

• Kreatininas – vienas iš svarbiausių glomerulų filtracijos ir inkstų funkcijos rodiklių. Kreatininas susidaro raumenyse ir patekęs į kraują filtruojasi inkstų glomeruluose. Sutrikus filtracinei inkstų funkcijai, kreatinino koncentracija serume didėja. Kreatinino filtracija priklauso nuo funkcionuojančių glomerulų kiekio. Jeigu funkciškai aktyvių glomerulų kiekis sumažėja, tuomet kreatinino koncentracija serume didėja. Kreatininas yra galutinis kreatino metabolizmo produktas. Kreatinino kiekio padidėjimas – informatyvus inkstų nepakankamumo rodiklis. Kreatinino koncentracija taip pat gali priklausyti nuo amžiaus ir raumenų masės. Esant inkstų ligoms, šlapimo takų obstrukcijai, su amžiumi ir esant padidėjusiai raumenų masei kreatinino koncentracija kraujyje didėja. Sumažėjusi raumenų masė, raumenų distrofija, nėštumas gali įtakoti mažesnę kreatinino koncentraciją kraujyje. Kreatinino tyrimas dažniausiai atliekamas, kai reikia įvertinti inkstų glomerulų filtraciją, funkcionuojančių glomerulų skaičių ir inkstų ligos sunkumo laipsnį.

• Skydliaukę stimuliuojantis hormonas (TSH). TSH yra vienas svarbiausių skydliaukės funkcijos rodiklių. Šį hormoną gamina priekinė hipofizės dalis. TSH stimuliuoja tiroksino (T4) ir trijodtironino (T3) sekreciją organizme. TSH – tai hormonas, kurio koncentracija kraujyje atvirkščiai proporcinga tiroksino ir trijodtironino koncentracijai. TSH nustatymas naudojamas pirminei skydliaukės ligų diagnostikai, po skydliaukės chirurginio pašalinimo ir taikant gydymą L- tiroksino preparatais.

• Laisvas Tiroksinas (FT4) – skydliaukės hormonas. Laisvas tiroksinas yra aktyvi tiroksino forma. Laisvo tiroksino nustatymas yra vienas svarbiausių skydliaukės patologijos rodiklių. FT4 dažniausiai nustatomas kartu su TSH.

• Cinkas. Šis mikroelementas yra reikalingas apie 100 fermentų veiklai; jis dalyvauja imuninės sistemos veikloje bei žaizdų gijime. Taip pat cinkas reikalingas užtikrinti sklandų kūdikių bei vaikų augimą ir vystymąsi; normaliam skonio ir kvapo suvokimui. Cinko trūkumas pasireiškia augimo sulėtėjimu, apetito stoka bei susilpnėjusiu imunitetu. Sergant lėtinėmis virškinamojo trakto ligomis, nevartojant gyvulinės kilmės produktų ar nėštumo metu yra didesnė rizika, kad atsiras cinko trūkumas. Cinko perteklius yra retas.

• Maisto netoleravimo tyrimas EUROLINE-FOOD 108 produktai – Padidėjęs jautrumas maistui – tai patologinė imuninė reakcija į maisto produktus arba maisto priedus. Toks imuninis atsakas atsiranda didėjant plonosios žarnos pralaidumui. Pralaidumo didėjimą, vadinamą pralaidaus žarnyno sindromu, sukelia dietos nulemtas padidėjęs žarnyno floros rūgštingumas, vaistai, injekcijos, konservantai, alkoholis, nikotinas, stresas ir kiti veiksniai. Daugiau nei 80% imuninių gynybos reakcijų vyksta žarnyne, taip organizmas apsaugomas nuo bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Sutrikus imuninės sistemos veiklai, esant pažeistam žarnyno sienelės vientisumui,
  alergijai ar trūkstant tam tikrų fermentų, gali pasireikšti įvairios nepageidaujamos reakcijos į maistą. Įrodyta, kad simptomai palengvėja arba visiškai išnyksta iš raciono pašalinus maisto produktus, kuriems nustatyta stipriausia antikūnų reakcija.

Tyrimas atliekamas iš veninio kraujo.

Visų tyrimų atsakymai pateikiami tą pačią dieną elektroniniu paštu arba www.epacientas.lt, išskyrus cinko koncentraciją kraujyje (10-20 darbo dienų) bei maisto netoleravimo (5 darbo dienos).