• 5DIF bendras kraujo tyrimas automatizuotu būdu – tai pirminis kraujo tyrimas, rodantis kraujo forminių elementų (leukocitų, eritrocitų, trombocitų) kiekį, tūrį, formą, rūšinį pasiskirstymą, taip pat hemoglobino kiekį ir kraujo tirštumą. Jis gali parodyti uždegimą, mažakraujystę, bakterinio ar virusinio pobūdžio infekcijas, kraujo ligas.
• Kalis – vienas svarbiausių mikroelementų žmogaus organizme. Jis būtinas visų organizmo ląstelių gyvybei ir pagrindinėms funkcijoms – organizmo skysčių pusiausvyrai, normaliai nervų sistemos ir širdies veiklai – užtikrinti.
• Natris – pagrindinis organizmo katijonas, reguliuojantis elektrolitų-skysčių balansą.
• Chloras – chloro koncentracijos padidėjimas ir sumažėjimas dažnai sutampa su natrio koncentracijos padidėjimu ir sumažėjimu. Chloro koncentracija kraujyje didėja esant hiperparatirozei, vandens netekimui, hiperventiliacijai, inkstų tubulinei acidozei ir kt. Chloro koncentracija kraujyje sumažėja esant hipoventiliacijai, skysčių pertekliui organizme, širdies nepakankamumui, Adison ligai, nudegimams, inkstų nepakankamumui, antinksčių patologijai, vėmimui ir kt.
• Lipidograma – lipidogramą sudaro bendrojo cholesterolio, cholesterolio-DTL, cholesterolio-MTL ir trigliceridų tyrimai.
• Cholesterolis – bendrojo cholesterolio kiekio padidėjimas kraujyje yra svarbiausias aterosklerozės rizikos veiksnys.
• Trigliceridai – pagrindinis riebalų rūgščių šaltinis organizme. Trigliceridų nustatymas svarbus įvertinant išeminės širdies ligos riziką. Asmenims, turintiems mažą DTL bei didelį trigliceridų kiekį, išeminės širdies ligos rizika daug didesnė nei tiems, kurių kraujyje šių pokyčių nenustatoma.
• DTL | Didelio Tankio Cholesterolis – „gerasis cholesterolis“, viena iš cholesterolio frakcijų. DTL padidėjimas, priešingai negu kitų cholesterolio frakcijų, sumažina išeminės širdies ligos riziką. Sumažėjimas šią riziką didina.
• MTL | Mažo Tankio Cholesterolis – „blogasis cholesterolis“. Padidėjęs MTL yra jautrus rodiklis ir kartu su cholesteroliu rodo padidėjusią aterosklerozės riziką, todėl jie yra pagrindiniai aterogenai. Tačiau visi rizikos veiksniai turėtų būti vertinami kompleksiškai, atlikus bendrojo cholesterolio ir visų jo frakcijų tyrimus.
• Homocisteinas – vienas iš nepriklausomų aterosklerozės rizikos rodiklių. Homocisteinas skatina cholesterolio sintezę kepenų ląstelėse. Vyrams homocisteino koncentracijai padidėjus 5 µmol/l koronarinės širdies ligos rizika padidėja 1,6 karto. Moterims atitinkamai rizika didėja 1,8 karto.
• Kalcis – beveik 99 proc. viso organizmo kalcio yra kauluose. Tačiau ta jo dalis, kuri randama serume, fiziologiniu požiūriu yra svarbesnė. Kalcis, esantis ne kaulų audinyje, vaidina svarbų vaidmenį perduodant elektrinį impulsą raumenų (širdies raumens) skaiduloms. Taip pat jis svarbus krešėjimo sistemoms, fermentinių reakcijų reguliavimui.
• Jonizuotas kalcis – aktyvioji kalcio dalis. Jis paprastai sudaro apie 50 proc. bendro serumo kalcio. Jonizuotą kalcį rekomenduojama nustatyti tuomet, kai randami bendro kalcio koncentracijos pokyčiai.
• Kepenų Rodiklis GOT | AST – padidėjęs šio fermento aktyvumas vertinamas kaip kepenų ir širdies patologijos rodiklis. AST koncentracija didėja esant kepenų ir tulžies takų patologijai (virusiniam hepatitui, apsinuodijimui alkoholiu ir toksinėmis medžiagomis, cirozei, infekcijoms ir kt.), miokardo infarktui, raumenų patologijai.
• Kepenų Rodiklis GPT | ALT – šio fermento padidėjęs aktyvumas vertinamas kaip kepenų patologijos rodiklis. ALT – vienas jautriausių kepenų pažeidimo rodiklių. Didelis ALT koncentracijos padidėjimas nustatomas sergant ūmiu hepatitu. Mažesnis padidėjimas būdingas medikamentiniams, toksiniams, mechaniniams hepatitams, cholecistitams.
• Kepenų Rodiklis Gama-GT – vienas jautriausių cholestazinio kepenų pažeidimo rodiklių. Vienkartinis ir pastovus alkoholio ar hepatotoksinių medžiagų (t.p. medikamentų) panaudojimas taip pat gali sukelti GGT padidėjimą serume.
• ALP | Šarminė Fosfatazė – informatyvus kaulų ir kepenų patologijos rodiklis. Esant tulžies nutekėjimo mechaninei kliūčiai, šarminės fosfatazės aktyvumas serume labai padidėja. Padidėjimas taip pat gali būti susijęs ir su procesu kauluose (pvz., moterims menopauzėje arba vaikams augimo periode).
• Kreatininas | Crea – vienas iš svarbiausių glomerulų filtracijos ir inkstų funkcijos rodiklių. Sutrikus filtracinei inkstų funkcijai, kreatinino koncentracija serume didėja. Kreatinino filtracija priklauso nuo funkcionuojančių glomerulų kiekio.
• Šlapalas | Urea – vienas svarbiausių inkstų funkcijos rodiklių. Šlapalo koncentracija organizme priklauso nuo to, kaip greit jį gamina kepenys ir kaip greit išskiria inkstai. Kartu su kreatininu šis parametras naudojamas inkstų funkcijai įvertinti.
• Pankreatinė amilazė – specifiškiausias kasos uždegimo rodiklis. Jis nepadidėja esant kitiems patologiniams procesams, išskyrus tuos, kurie pažeidžia kasą. Šio rodiklio padidėjimas dažniausiai rodo ūmų pankreatitą, taip pat lėtinio pankreatito paūmėjimą.
• Bendras Baltymas | TP – skirtas bendrai paciento būklei įvertinti, padeda aptikti prastos mitybos būklę, žarnyno, kasos, kepenų ligas ir inkstų funkcijos sutrikimus.
• Albuminas serume – albuminas sudaro apie 60 proc. bendro kraujo baltymo kiekio. Jis sintezuojamas kepenyse. Albuminas yra pagrindinė organizmo transportinė medžiaga. Jis perneša kalcį, manganą, cinką, hormonus, medikamentus. Albumino koncentracija didėja netekus skysčių, mažėja: esant kepenų ligoms, inkstų patologijai, virškinamojo trakto ligoms, nudegimams, sepsiui.
• Gliukozės Koncentracija Serume– svarbiausias organizmo angliavandenis ir energijos šaltinis.  Padidėjęs gliukozės kiekis gali būti nustatomas, kai yra: cukrinis diabetas, sutrikusi gliukozės tolerancija, Cushing sindromas, akromegalija, pankreatitas ir kt. ligos. Sumažėjęs gliukozės kiekis gali būti nustatomas, kai yra: inkstų ligos, širdies ligos, badavimas, sepsis, insulino perdozavimas, nepavalgius po insulino vartojimo ir kt.
• Geležis – geležies trūkumas pasitaiko žymiai dažniau negu perteklius. Geležies koncentracija sumažėja esant geležies trūkumui maiste, lėtiniams kraujavimams, lėtinėms ligoms (TBC, onkologinėms ir kt.), vitamino C nepasisavinimui. Tai gali lemti geležies stokos mažakraujystę, pablogėjusią bendrą organizmo, odos, plaukų, nagų būklę, energijos stoką.
• Feritinas – baltymas, randamas visuose organizmo audiniuose ir skysčiuose. Feritinas – geriausias rodiklis diagnozuojant geležies trūkumą, atspindi geležies atsargas organizme. Feritino koncentracija gali padidėti esant lėtinėms ligoms, kepenų ligoms, navikams, hipertirozei, hemosiderozei ir kt.
• Folio rūgštis (vitaminas B9) yra būtinas organizmo augimui ir vystymuisi, naujų ląstelių susidarymui ir regeneracijai, DNR gamybai. Folio rūgštis svarbi baltymų apykaitai, nukleino rūgščių sintezei, normaliai smegenų funkcijai, kepenų veiklai, protinei ir emocinei sveikatai, sveikiems plaukams. Folio rūgštis taip pat reikalinga raudonųjų kraujo ląstelių susidarymui kaulų čiulpuose ir geležies panaudojimui organizme.
• VIT D | Vitaminas D – padeda organizmui pasisavinti kalcį, fosforą ir magnį, reguliuoja kalcio ir fosforo įsiurbimą žarnyne, padeda šioms medžiagoms išsilaikyti kauluose ir dantyse, padeda išvengti rachito, artrito ir osteoporozės, dalyvauja augimo ir brendimo procesuose, greičiau iš organizmo pašalina toksiškai veikiantį šviną, būtinas sveikai nervų sistemai ir imunitetui. Žmogaus organizme Vitaminas D susidaro veikiant ultravioletiniams spinduliams. Su maistu jo gaunama nedaug. Trūkstant vitamino D, vaikams vystosi rachitas, deformuojasi kaukolė ir stuburas, žandikauliai, sutrinka dantų augimas, atsiranda dėmių dantų emalyje, susilpnėja imunitetas, gali pasireikšti depresija.
• VITB12 | Vitaminas B12 – būtinas užtikrinti sklandžią nervų sistemos veiklą, eritrocitų bei DNR gamybai. Vitaminas B12 gaunamas su maistu, taip pat žmogaus organizme jis yra kaupiamas. Geriausi natūralūs jo šaltiniai yra gyvulinės kilmės maistas, todėl vegetarams/veganams negaunant vitamino B12 iš kitų šaltinių mažėja jo koncentracija. Taip pat vitamino B12 pasisavinimas mažėja dėl piktybinės anemijos (mažakraujystės), skrandžio uždegimo (dėl autoimuninių ligų ar Helicobacter pylori infekcijos), skrandžio rūgštingumą mažinančių vaistų. Vitamino B12 stokos simptomai yra nespecifiniai: rankų ar kojų aptirpimas ar dilgčiojimas, pusiausvyros sutrikimai, jėgos stoka. Vitamino B12 perteklius yra labai retas, o didelė vitamino B12 koncentracija retai pasiekia toksinę vertę.
• Kreatinkinazė (CK-NAC) – yra fermentas, kurio pagalba panaudojama energija, sukaupta adenozino trifosfate (ATP).

Tyrimas atliekamas iš veninio kraujo.

Atsakymas pateikiamas per 3 darbo dienas el. paštu arba per www.e-pacientas.lt