BENDRI TYRIMAI

• Bendras kraujo tyrimas – naudojamas įvertinti kraujo forminių elementų (leukocitų, eritrocitų, trombocitų ir kt.) kiekį. Pagal rezultatus galima daryti išvadas apie imunitetą, organizmo gebą pernešti deguonį į ląsteles bei kraujo krešėjimą.

• Kraujo grupės (ABO) ir Rh(D) faktoriaus nustatymas. Kraujo grupė – kraujo tipas, kurį lemia eritrocitų membranose esantys antigenai (baltymo molekulės). Žinomiausios reikšmingos žmogauskraujo grupių sistemos yra ABO ir rezus (antrigeno D) sistema. Kraujo grupę lemiantys antigenai yra baltymai, prie kurių gali būti prijungti polisacharidai. Galimos kraujo grupės: O (I), A (II), B(III), AB (IV). Rezus sistema (antigenas D) gali būti teigiamas (aptinkamas) arba neigiamas (neaptinkamas).

• Gliukozė serume – pagrindinis organizmo angliavandenis ir parametras cukriniam diabetui nustatyti. Gliukozės kiekis veniniame kraujyje gali būti nustatomas tiriant serumą (kraujas imamas į paprastą biochemijai skirtą mėgintuvėlį be priedų). Padidėjęs gliukozės kiekis gali būti nustatomas, kai yra: diabetas, sutrikusi gliukozės tolerancija, Cushing sindromas, akromegalija, pankreatitas, kasos vėžys, feochromocitoma, tireotoksikozė, stresas (pvz., nudegimų metu), nėščiųjų diabetas, kai kurių medikamentų vartojimas. Sumažėjęs gliukozės kiekis gali būti nustatomas, kai yra: inkstų ligos, širdies ligos, badavimas, sepsis, insulino perdozavimas, nepavalgius po insulino vartojimo, antidiabetinių geriamųjų vaistų perdozavimas, insulinoma. Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje gali pasireikšti šiais simptomais: nuolatinis noras valgyti, nuovargis, dažnas šlapinimasis, troškulys, svorio netekimas, dažnesni infekciniai susirgimai (ypač šlapicrmo ir lytinių takų), išsausėjusi oda, dėmesio sukaupimo sunkumai, neaiškus matymas, blogai gyjančios žaizdos, impotencija. Kai gliukozės kiekis kraujyje sumažėja, gali pasireikšti šie simptomai: silpnumas, nuovargis, dusulys, rankų ir kojų tirpimas, burnos džiūvimas, dirglumas ir nemiga, odos blyškumas.

• Bendras šlapimo tyrimas – greitai atliekamas, neinvazyvus, tačiau labai informatyvus lKratorinis tyrimas, atspindintis inkstų, šlapimo takų ir kitų organų būklę. Net ir nesant patologijos įtarimų, šlapimo tyrimą profilaktiškai rekomenduojama atlikti bent kartą per metus.  Geriausiai tyrimui tinka rytinis šlapimas, vidurinė šlapimo porcija. Šlapimas turi būti surenkamas tik į specialų, tam skirtą indelį, kurį galima įsigyti vaistinėse.