Vitaminai ir mikroelementai – cheminiai elementai, būtini organizmo gyvybinių funkcijų palaikymui. Organizme esančios mineralinės medžiagos sudaro net apie 4,5 proc. kūno svorio. Labai svarbu, kad vitaminų ir mineralų kiekis organizme atitiktų reikiamas normas, nes jų trūkumas ar perteklius gali sukelti įvairius negalavimus ar net gyvybei pavojingas būkles. 

Vitaminų ir mikroelementų disbalansas organizme gali lemti daugybę negalavimų. 

Vitaminų ir mikroelementų trūkumo simptomai:

• lūžinėjantys nagai ir plaukai
• prasta odos būklė
• energijos, žvalumo stygius
• raumenų spazmai
• susilpnėjęs imunitetas
• depresija

Vitaminų ir mikroelementų trūkumas gali sukelti net mažakraujystę, širdies ritmo sutrikimus.

Norint, kad organizmui nepritrūktų vitaminų ir mikroelementų, labai svarbu yra sveika, subalansuota mityba, taip pat sveika virškinimo sistema. Šių medžiagų kiekį kraujyje galima patikrinti atliekant kraujo tyrimą, ypač jeigu savo mitybai negalite skirti pakankamai dėmesio, negaluojate ar planuojate pradėti vartoti maisto papildus.

Pasirūpinkite savo ir artimųjų sveikata jau dabar!

• Folio rūgštis – (vitaminas B9) yra būtinas organizmo augimui ir vystymuisi, naujų ląstelių susidarymui ir regeneracijai, DNR gamybai. Folio rūgštis svarbi baltymų apykaitai, nukleino rūgščių sintezei, normaliai smegenų funkcijai, kepenų veiklai, protinei ir emocinei sveikatai, sveikiems plaukams. Nėštumo metu folio rūgštis reikalinga užtikrinti normalų placentos funkcionavimą, vaisiaus nervinio vamzdelio susiformavimą, padeda išvengti kūdikio apsigimimų.

• Vitaminas D – padeda organizmui pasisavinti kalcį, fosforą ir magnį, reguliuoja kalcio ir fosforo įsiurbimą žarnyne, padeda šioms medžiagoms išsilaikyti kauluose ir dantyse, padeda išvengti rachito, artrito ir osteoporozės, dalyvauja augimo ir brendimo procesuose, būtinas sveikai nervų sistemai ir imunitetui. Žmogaus organizme Vitaminas D susidaro veikiant ultravioletiniams spinduliams. Su maistu jo gaunama nedaug. Trūkstant vitamino D, vaikams vystosi rachitas, deformuojasi kaukolė ir stuburas, žandikauliai, sutrinka dantų augimas, atsiranda dėmių dantų emalyje, susilpnėja imunitetas, gali pasireikšti silpnumas, nuovargis, depresija.

• Vitaminas B12 – šis vitaminas yra būtinas užtikrinti sklandžią nervų sistemos veiklą, eritrocitų bei DNR gamybai. Vitaminas B12 gaunamas su maistu. Geriausi natūralūs jo šaltiniai yra gyvulinės kilmės maistas (mėsa, žuvis, sūris, kiaušiniai). Taip pat vitamino B12 pasisavinimas mažėja esant vitamino B12 stokos anemijai (mažakraujystei), skrandžio uždegimui (dėl autoimuninių ligų ar Helicobacter pylori infekcijos), vartojant skrandžio rūgštingumą mažinančius vaistus. Vitamino B12 stokos simptomai: silpnumas, nuovargis, mieguistumas, rankų ar kojų aptirpimas ar dilgčiojimas, pusiausvyros sutrikimai, jėgos stoka.

• Bendrasis kraujo tyrimas (5DIF veninio kraujo tyrimas automatizuotu būdu) – tai pirminis kraujo tyrimas, rodantis kraujo forminių elementų (leukocitų, eritrocitų, trombocitų) kiekį, tūrį, formą, rūšinį pasiskirstymą, taip pat hemoglobino kiekį ir kraujo tirštumą. Jis gali parodyti uždegimą, mažakraujystę, bakterinio ar virusinio pobūdžio infekcijas, kraujo ligas. Jei tyrimas neatitinka normos, gali būti skiriami išsamesni tyrimai. Gali būti tiriamas veninis ir kapiliarinis kraujas (vaikams). Pagal rezultatus galima daryti išvadas apie imunitetą, organizmo gebą pernešti deguonį į ląsteles bei kraujo krešėjimą.

• Geležis – mineralas, būtinas tinkamai hemoglobino (esančio raudonuosiuose kraujo kūneliuose), reikalingo deguoniui transportuoti kraujyje, funkcijai. Taip pat svarbus formuojant jungiamąjį audinį ir gaminant hormonus. Geležis įeina į hemoglobino ir mioglobino sudėtį. Geležies trūkumas pasitaiko žymiai dažniau negu perteklius. Geležies koncentracija sumažėja esant geležies deficitui, lėtiniams kraujavimams, lėtinėms ligoms (TBC, onkologinėms ir kt.), vitamino C nepasisavinimui. Tai gali lemti geležies stokos mažakraujystę, pablogėjusią bendrą organizmo, odos, plaukų, nagų būklę, energijos stoką. Geležies stokos anemija (mažakraujystė) – labiausiai paplitusi anemijos forma.

• Kalis – vienas svarbiausių mikroelementų žmogaus organizme, palaikantis sveiką inkstų, širdies, raumenų, nervų veiklą bei organizmo skysčių pusiausvyrą. Kalio kraujo tyrimas gali padėti stebėti arba diagnozuoti būkles kaip inkstų ligos, aukštas kraujospūdis ir širdies ligos, susijusios su sutrikusiu kalio kiekiu. Dažniausia kalio trūkumo priežastis – kalio netekimas su šlapimu dėl vaistų vartojimo (diuretikai), kurie padidina šlapinimąsi. Vėmimas, viduriavimas taip pat gali sukelti pernelyg didelį kalio netekimą iš virškinamojo trakto. Per didelį kalio kiekį organizme gali sukelti: inkstų liga, antinksčių sutrikimas – Adisono liga, nudegimai ar operacijos, 1 tipo cukrinis diabetas, mityba ir papildai – maisto produktų vartojimas kuriuose yra per daug kalio.

• Natris – pagrindinis organizmo katijonas, reguliuojantis vandens apykaitos subalansavimą. Natrio koncentracija paprastai nustatoma vertinant elektrolitų-skysčių balansą, dehidrataciją. Natrio kiekis kraujyje padidėja esant šioms būklėms: dehidratacijai, Cushing sindromui, viduriavimui, nekompensuotam cukriniam diabetui, inkstų nepakankamumui ir kt. Natrio koncentracija kraujyje gali sumažėti gydant diuretikais, esant hipotirozei, antinksčių nepakankamumui, nudegimams, natrio netekimui virškinamąjame trakte (vėmimas, viduriavimas, fistulės).

• Magnis – svarbus mikroelementas, kuris reikalingas širdies ir kraujagyslių, raumenų, nervų sistemos, kaulų funkcionavimui, padeda palaikyti normalius žmogaus organizmo biocheminius procesus.

• Kalcis – būtinas mikroelementas, reikalingas organizmui stiprinti kaulus, dantis ir jungiamuosius audinius, kontroliuoti raumenų susitraukimą ir atsipalaidavimą, palaikyti širdies veiklą, normalizuoti kraujo krešėjimo procesus, reguliuoti fermentines reakcijas, taip pat sklandžiai perduoti nervinius impulsus tarp ląstelių. Sveiko kalcio kiekio organizme palaikymas padeda sumažinti riziką susirgti ligomis, susijusiomis su aukštu kraujospūdžiu, ypač nėštumo metu. Taip pat mažina gaubtinės ir tiesiosios žarnos adenomų (nepiktybinių auglių) riziką. Kalcio trūkumo (hipokalcemija) simptomai: sumišimas ar atminties praradimas, kaulų skilimai ir lūžiai, raumenų spazmai, mėšlungis, traukuliai, rankų, kojų ir veido tirpimas ir dilgčiojimas, silpni ir trapūs nagai, sulėtėjęs plaukų augimas, odos suplonėjimas. Kalcio pertekliaus simptomai: inkstų akmenų susidarymas, virškinimo sutrikimai – pykinimas ar vėmimas, prastas apetitas, vidurių užkietėjimas, padidėjęs troškulys, arba dažnesnis šlapinimasis dėl inkstų veiklos sutrikimo, nuovargis, sumišimas, kaulų skausmas, trapūs, lengvai lūžtantys kaulai.

• Fosforas – kaulų audinio ir nukleino rūgščių sudedamoji dalis. Fosforo metabolizmą reguliuoja prieskydinių liaukų hormonas parathormonas (PTH). Fosforo koncentracija kraujyje priklauso nuo jo pasisavinimo greičio žarnyne, jo metabolizmo kauluose ir išskyrimo per inkstus. Pagrindinė fosforo funkcija – kaulų ir dantų formavimasis. Svarbus pieno gamybai krūtimi maitinančioms mamoms, padeda palaikyti sveiką inkstų, raumenų, širdies plakimo bei nervų signalų siuntimo funkcijas. Fosforas taip pat reikalingas, kad organizmas gamintų baltymus ląstelių ir audinių augimui, priežiūrai ir atstatymui. Fosforas padeda organizmui gaminti ATP – molekulę, kurią organizmas naudoja energijai kaupti. Kad organizmas pasisavintų fosforą reikalingas vitaminas D. Inkstai kontroliuoja fosforo kiekį kraujyje filtruodami papildomą fosforo kiekį ir pašalindami jį su šlapimu.

• Chloras – vienas pagrindinių kūno anijoninių elektrolitų, jis padeda valdyti vandens kiekį ląstelėse bei organizmo skysčiuose (kraujas, limfa, tarpląstelinis skystis), padeda palaikyti kraujo tūrį ir pH. Chloras pagrinde gaunamas iš druskos, pašalinamas su šlapimu. Chloro koncentracijos padidėjimas ir sumažėjimas dažnai sutampa su natrio koncentracijos padidėjimu ir sumažėjimu. Koncentracijos kraujyje sutrikimai dažniausiai atsiranda dėl per didelio ar nepakankamo druskos kiekio vartojimo,
  dehidratacijos, lėtinių inkstų ligų, viduriavimo ir vėmimo.

Tyrimas atliekamas iš veninio kraujo.

Atsakymas pateikiamas per 1–2 darbo dienas el. paštu arba per www.e-pacientas.lt