Tyrimų aprašymai

BENDRI TYRIMAI

• Bendras kraujo tyrimas – naudojamas įvertinti kraujo forminių elementų (leukocitų, eritrocitų, trombocitų ir kt.) kiekį. Pagal rezultatus galima daryti išvadas apie imunitetą, organizmo gebą pernešti deguonį į ląsteles bei kraujo krešėjimą.

• Gliukozė serume – pagrindinis organizmo angliavandenis ir parametras cukriniam diabetui nustatyti. Gliukozės kiekis veniniame kraujyje gali būti nustatomas tiriant serumą (kraujas imamas į paprastą biochemijai skirtą mėgintuvėlį be priedų). Padidėjęs gliukozės kiekis gali būti nustatomas, kai yra: diabetas, sutrikusi gliukozės tolerancija, Cushing sindromas, akromegalija, pankreatitas, kasos vėžys, feochromocitoma, tireotoksikozė, stresas (pvz., nudegimų metu), nėščiųjų diabetas, kai kurių medikamentų vartojimas. Sumažėjęs gliukozės kiekis gali būti nustatomas, kai yra: inkstų ligos, širdies ligos, badavimas, sepsis, insulino perdozavimas, nepavalgius po insulino vartojimo, antidiabetinių geriamųjų vaistų perdozavimas, insulinoma. Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje gali pasireikšti šiais simptomais: nuolatinis noras valgyti, nuovargis, dažnas šlapinimasis, troškulys, svorio netekimas, dažnesni infekciniai susirgimai (ypač šlapicrmo ir lytinių takų), išsausėjusi oda, dėmesio sukaupimo sunkumai, neaiškus matymas, blogai gyjančios žaizdos, impotencija. Kai gliukozės kiekis kraujyje sumažėja, gali pasireikšti šie simptomai: silpnumas, nuovargis, dusulys, rankų ir kojų tirpimas, burnos džiūvimas, dirglumas ir nemiga, odos blyškumas.

• Kraujo grupės (ABO) nustatymas ir Rh (D) faktoriaus nustatymas  –Šis tyrimas svarbus kraujo perpylimo atveju bei nėščiosioms.

MIKROELEMENTŲ IR VITAMINŲ TYRIMAI

• Kalis – vienas svarbiausių mikroelementų žmogaus organizme, palaikantis sveiką inkstų, širdies, raumenų, nervų veiklą bei organizmo skysčių pusiausvyrą. Kalio kraujo tyrimas gali padėti stebėti arba diagnozuoti būkles kaip inkstų ligos, aukštas kraujospūdis ir širdies ligos, susijusios su sutrikusiu kalio kiekiu. Dažniausia kalio trūkumo priežastis – kalio netekimas su šlapimu dėl vaistų vartojimo (diuretikai), kurie padidina šlapinimąsi. Vėmimas, viduriavimas taip pat gali sukelti pernelyg didelį kalio netekimą iš virškinamojo trakto. Per didelį kalio kiekį organizme gali sukelti: inkstų liga, antinksčių sutrikimas – Adisono liga, nudegimai ar operacijos, 1 tipo cukrinis diabetas, mityba ir papildai – maisto produktų vartojimas kuriuose yra per daug kalio.

• Magnis – svarbus mikroelementas, kuris reikalingas širdies ir kraujagyslių, raumenų, nervų sistemos, kaulų funkcionavimui, padeda palaikyti normalius žmogaus organizmo biocheminius procesus.

• Kalcis –  būtinas mikroelementas, reikalingas organizmui stiprinti kaulus, dantis ir jungiamuosius audinius, kontroliuoti raumenų susitraukimą ir atsipalaidavimą, palaikyti širdies veiklą, normalizuoti kraujo krešėjimo procesus, reguliuoti fermentines reakcijas, taip pat sklandžiai perduoti nervinius impulsus tarp ląstelių. Sveiko kalcio kiekio organizme palaikymas padeda sumažinti riziką susirgti ligomis, susijusiomis su aukštu kraujospūdžiu, ypač nėštumo metu. Taip pat mažina gaubtinės ir tiesiosios žarnos adenomų (nepiktybinių auglių) riziką.

• Geležis – mineralas, būtinas tinkamai hemoglobino (esančio raudonuosiuose kraujo kūneliuose), reikalingo deguoniui transportuoti kraujyje, funkcijai. Taip pat svarbus formuojant jungiamąjį audinį ir gaminant hormonus. Geležies koncentracija sumažėja esant lėtiniams kraujavimams, lėtinėms ligoms (tuberkuliozei, onkologinėms ir kt.), vitamino C nepasisavinimui, šie faktoriai gali sukelti anemiją, virškinimo sutrikimus, silpnumo pojūtį ir apsunkintą mąstymą.

• Vitaminas D – padeda organizmui pasisavinti kalcį, fosforą ir magnį, reguliuoja kalcio ir fosforo įsiurbimą žarnyne, padeda šioms medžiagoms išsilaikyti kauluose ir dantyse, padeda išvengti rachito, artrito ir osteoporozės, dalyvauja augimo ir brendimo procesuose, būtinas sveikai nervų sistemai ir imunitetui. Žmogaus organizme Vitaminas D susidaro veikiant ultravioletiniams spinduliams. Su maistu jo gaunama nedaug. Trūkstant vitamino D, vaikams vystosi rachitas, deformuojasi kaukolė ir stuburas, žandikauliai, sutrinka dantų augimas, atsiranda dėmių dantų emalyje, susilpnėja imunitetas, gali pasireikšti silpnumas, nuovargis, depresija

• Cinkas – tai mikroelementas, kuris ypač svarbus daugeliui organizmo funkcijų – imuninės bei virškinimo sistemų veiklai, žaizdų gijimui, sklandžiam kūdikių ir vaikų augimui bei skonio ir kvapo suvokimui. Organizme cinkas nėra kaupiamas, todėl labai svarbu gauti pakankamą jo kiekį kasdien.

• Feritinas – tai baltymas, kuris geriausiai atspindi geležies atsargų kiekį organizme. Tai daug jautresnis ir specifiškesnis rodiklis nei serumo geležis.

• Folio rūgštis – būtinas organizmo augimui ir vystymuisi, naujų ląstelių susidarymui ir regeneracijai, DNR gamybai. Folio rūgštis svarbi baltymų apykaitai, nukleino rūgščių sintezei, normaliai smegenų funkcijai, kepenų veiklai, protinei ir emocinei sveikatai, sveikiems plaukams. Folio rūgštis reikalinga raudonųjų kraujo ląstelių susidarymui kaulų čiulpuose ir geležies panaudojimui organizme, gali palengvinti depresijos simptomus. Folio rūgšties trūkumas gali sukelti mažakraujystę. 

KREŠUMO TYRIMAI

• Protrombino laiko nustatymas Quick’o metodu (PT/INR)  – tyrimas skirtas įvertinti kraujo krešėjimo sistemos veiklą. Tai vienas svarbiausių ir dažniausiai atliekamų kraujo krešėjimo tyrimų. Protrombino laiko tyrimas svarbus kontroliuojant gydymą antikoaguliantais ir nustatant kraujo krešėjimo sistemos sutrikimus, pvz.: hemofiliją.

• Fibrinogenas – tai vienas svarbiausių kraujo plazmos baltymų, dalyvaujančių kraujo krešėjimo procese. Fibrinogenas prisideda prie fibrino (krešulio pagrindinė sudedamoji dalis) formavimo. Fibrinogenas taip pat skatina kraujo krešėjimą ir trombocitų agregaciją.

SKYDLIAUKĖS HORMONŲ TYRIMAI

• Tirotropinis hormonas (TSH/TTH) – tai hipofizės (smegenų dalies) išskiriamas hormonas, kurio pagrindinė funkcija yra stimuliuoti skydliaukę gaminti ir išskirti pagrindinius skydliaukės hormonus – tiroksiną (T4) ir trijodtironina (T3). T3 ir T4 yra esminiai hormonai, kurie reguliuoja organizmo metabolizmą, energijos lygį ir kitus svarbius fiziologinius procesus. TSH kiekis kraujyje yra itin jautrus skydliaukės veiklos rodiklis. Kai skydliaukės hormonų kiekis kraujyje yra per mažas, hipofizė išskiria daugiau TSH, kad skatintų skydliaukę gaminti daugiau hormonų. Atvirkščiai, jei skydliaukės hormonų lygis yra per didelis, TSH gamyba mažėja, siekiant sumažinti skydliaukės hormonų gamybą.

• Laisvas Tiroksinas (FT4) – skydliaukės hormonas. Kartu su laisvu trijodtironinu (FT4) jis reguliuoja medžiagų apykaitą organizme. Laisvas tiroksinas yra aktyvi tiroksino forma. Laisvo tiroksino nustatymas yra vienas svarbiausių skydliaukės patologijos rodiklių. Kartais jis naudojamas ir kitų patologinių būklių (pvz., sutrikusių mėnesinių) stebėjimui. FT4 dažniausiai nustatomas kartu su tireotropiniu hormonu (TSH). Laisvo tiroksino vertės padidėjimas ir TSH sumažėjimas rodo suintensyvėjusią skydliaukės veiklą (hipertirozę). Laisvo tiroksino vertės sumažėjimas ir TSH padidėjimas rodo nepakankamą skydliaukės funkciją (hipotirozę).

LYTINIŲ HORMONŲ TYRIMAI

• (LH) Luteinizuojantis hormonas – tai vienas iš hipofizėje išskiriamų lytinių hormonų, kuris reguliuoja vyrišką ir moterišką reprodukcinę sistemą. Tiek vyro, tiek ir moters organizme šis hormonas skatina lytinių liaukų hormonų sekreciją: pas vyrą stimuliuojama testosterono gamyba, pas moterį – androgenų ir estrogenų.

• FSH (Folikulus stimuliuojantis hormonas) –Šis hormonas tiriamas, kai norima nustatyti vystymosi ir brendimo sutrikimus vaikams, taip pat tiriant nevaisingumą vyrams ir moterims, mėnesinių ciklo sutrikimus moterims.

• Estradiolis – Estradiolio nustatymas leidžia įvertinti kiaušidžių funkciją. Moteriško ciklo metu E2 koncentracija ryškiai kinta, didžiausias jo kiekis yra ovuliacijos metu. Estradiolis paprastai nustatomas esant mėnesinių ciklo sutrikimams, taip pat esant vaisingumo problemoms. 

• Prolaktinas – tai hipofizės išskiriamas peptidinis hormonas, kuris atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant reprodukcinę sistemą ir yra susijęs su laktacija (pieno gamyba pieno liaukose).

• Antimuliarinis hormonas (AMH) – gaminamas kiaušidžių folikuluose, jo koncentracija pas jaunas mergaites yra maža, po lytinės brandos didėja, pasiekia piką apie 25 metus, nuo 35 metų laipsniškai ima mažėti, o po menopauzės AMH tampa praktiškai nebeaptinkamas. Kuo didesnė AMH koncentracija, tuo didesnis folikulų skaičius ir tikimybė pastoti. Ir priešingai, jeigu AMH kiekis kraujyje yra mažas, tikimybė pastoti moteriai taip pat mažėja.

UŽKREČIAMŲ LIGŲ TYRIMAI

• Toxoplasma gondii IgM antikūnai  – tyrimo metu aptinkami antikūnai prieš Toxoplasma gondii, kurie parodo šiuo metu esančią aktyvią arba nesenai buvusią infekciją.

• Toxoplasma gondii IgG antikūnai – tyrimas parodo seniau buvusią infekciją arba vėlyvą aktyvios infekcijos fazę.

• (Rubella) Raudonukės IgG antikūnai – tyrimas atliekamas įtariant ūminę infekcinę ligą – raudoniukę. IgG klasės antikūnai susiformuoja velėsnėse ligos stadijose ir gali rodyti sveikimą arba susidariusį imunitetą šiai infekcijai. 

• Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV 1/2) antikūnų nustatymas – ŽIV – žmogaus imunodeficito virusas, naikinantis žmogaus imuniteto ląsteles, saugančias organizmą nuo bakterinės, virusinės, grybelinės infekcijos. Negydomas ŽIV visiškai sunaikina žmogaus imuninę sistemą, išsivysto AIDS (įgytas imunodeficito sindromas). Yra žinomos dvi žmogaus imunodeficito viruso atmainos – ŽIV-1 ir ŽIV-2. ŽIV užsikrečiama per nesaugius lytinius santykius, taip pat kraujo keliu (per nesterilias adatas, instrumentus, perpilant užkrėstą kraują), užsikrėtusi motina gali perduoti šią infekciją vaisiui. Inkubacinis ligos periodas (laikas, per kurį pasigamina ŽIV antikūnai) yra 21-90 dienų nuo užsikrėtimo.

• Sifilio nespecifinis tyrimo (RPR) – Sifilio sukėlėjas – bakterija Treponema pallidum, užsikrėtus ligos inkubacinis periodas gali trukti iki 3 savaičių. Užsikrečiama dažniausiai lytinių santykių metu, taip pat artimo kontakto buityje metu, perpilant užkrėstą kraują, užsikrėtusi motina gali perduoti užkratą vaisiui. Negydoma liga gali sukelti sunkias komplikacijas ir net mirtį.

• Hepatito B viruso paviršinis antigenas (HBsAg) – HBsAg atsiranda 2-6 savaitę po užsikrėtimo hepatito B virusu. Šį antigeną turintis asmuo gali platinti hepatito B virusinę infekciją. HbsAg gali būti aptinkamas kraujyje 40-120 dienų po užsikrėtimo. Esant ūmiai ligos formai HBsAg antigeno koncentracija kraujyje greitai didėja ir sveikimo periodu mažėja. Esant lėtinei ligos formai nedidelė HbsAg koncentracija ligonio serume gali būti nustatoma keletą metų. HBsAg tyrimas gali būti kiekybinis arba kokybinis.

• Hepatito C viruso antikūnai Anti-HCV imunofermentiniu metodu – tai imuninės sistemos baltymai, kurie formuojasi organizme kaip atsakas į hepatito C viruso (HCV) infekciją. Antikūnai organizme pradeda formuotis nuo ūmios infekcijos praėjus maždaug 4 savaitėms.

• Hepatito B viruso (HBV) antikūnų prieš viruso šerdinį antigeną (anti-HBc) nustatymas – kraujo tyrimas, skirtas nustatyti, ar asmuo yra užsikrėtęs arba buvo persirgęs hepatito B infekcija. Tyrimas atliekamas kartu su kitais HBV žymenimis, vertinant infekcijos būklę.

• Citomegaloviruso IgG antikūnų tyrimas – aptinka antikūnus, kurie parodo, ar anksčiau sirgote citomegaloviruso sukelta infekcija. Rezultatas taip pat gali būti teigiamas esant infekcijai dabartiniu metu, vėlesnėje stadijoje. Citomegalo virusinė (CMV) infekcija yra dažna žmonių virusinė infekcija. 

LYTIŠKAI PLINTANČIŲ LIGŲ TYRIMAI

• 4-ių lytiškai plintančių sukėlėjų nustatymas šlapime

*Šlapimo ėminį atsinešti kartu

Tyrimai atliekami iš kapiliarinio arba veninio kraujo ir šlapimo.

Kraujo tyrimų rezultatai nustatomi tą pačią dieną ir pateikiami www.epacientas.lt.