Geriausias laikas pasirūpinti savo ir artimųjų sveikata – dabar!

Tyrimų aprašymai

BENDRI TYRIMAI

• Bendras kraujo tyrimas – naudojamas įvertinti kraujo forminių elementų (leukocitų, eritrocitų, trombocitų ir kt.) kiekį. Pagal rezultatus galima daryti išvadas apie imunitetą, organizmo gebą pernešti deguonį į ląsteles bei kraujo krešėjimą.

• C-reaktyvinis Baltymas | CRB – vienas geriausių uždegimo aktyvumo rodiklių. Esant infekcijai, audinių griuvimui, piktybinių navikų augimui, imunologinei patologijai, CRB koncentracija didėja. CRB rodiklio pokyčiai atsiranda praėjus 5-10 valandų nuo infekcijos pradžios. Baigiantis uždegiminei reakcijai, CRB nukrinta iki normos lygio maždaug po paros. Todėl šio rodiklio nustatymas – ideali priemonė stebėti uždegiminį procesą.

• Gliukozė plazmoje –  pagrindinis organizmo angliavandenis ir energijos šaltinis. Gliukozės kiekis veniniame kraujyje gali būti nustatomas tiriant plazmą (tuomet kraujas imamas į mėgintuvėlį pilku kamšteliu, kuriame yra fluorido). Gliukozė mėgintuvėlyje su fluoridu išlieka stabili ilgesnį laiką.

• Gliukozilintas hemoglobinas (HbA1c) – tai hemoglobino, esančio eritrocituose, glikuota forma. Glikozilinto hemoglobino procentas atspindi tai, kokia vidutinė gliukozės koncentracija kraujyje buvo per pastarąsias 4-6 savaites. Glikozilinto hemoglobino koncentracija kraujyje – patogus rodiklis vertinant diabetu sergančių ligonių ilgalaikį gliukozės kiekį kraujyje. 

• Insulinas – tai kasos hormonas, kuris išskiriamas siekiant reguliuoti gliukozės kiekį organizme. Insulino trūkumas siejamas su liga – cukriniu diabetu. Tyrimas padeda įvertinti kasos gebėjimą išskirti insuliną. Gali būti atliekamas du kartus – nevalgius ir po valgio.

•  Homa-IR indeksas – naudojamas insulino atsparumui įvertinti, kuris yra svarbus veiksnys 2 tipo diabeto ir metabolinio sindromo atsiradimui. Šis indeksas isskaičiuojamas iš kraujo insulino ir gliukozės kiekio, suteikiant paprastą ir neinvazinį būdą įvertinti insulino jautrumą asmenims.

MIKROELEMENTŲ IR VITAMINŲ TYRIMAI

• Kalis – vienas svarbiausių mikroelementų žmogaus organizme, palaikantis sveiką inkstų, širdies, raumenų, nervų veiklą bei organizmo skysčių pusiausvyrą. Kalio kraujo tyrimas gali padėti stebėti arba diagnozuoti būkles kaip inkstų ligos, aukštas kraujospūdis ir širdies ligos, susijusios su sutrikusiu kalio kiekiu. Dažniausia kalio trūkumo priežastis – kalio netekimas su šlapimu dėl vaistų vartojimo (diuretikai), kurie padidina šlapinimąsi. Vėmimas, viduriavimas taip pat gali sukelti pernelyg didelį kalio netekimą iš virškinamojo trakto. Per didelį kalio kiekį organizme gali sukelti: inkstų liga, antinksčių sutrikimas – Adisono liga, nudegimai ar operacijos, 1 tipo cukrinis diabetas, mityba ir papildai – maisto produktų vartojimas kuriuose yra per daug kalio.

• Natris – pagrindinis organizmo katijonas, reguliuojantis vandens apykaitos subalansavimą. Natrio koncentracija paprastai nustatoma vertinant elektrolitų-skysčių balansą, dehidrataciją. Natrio kiekis kraujyje padidėja esant šioms būklėms: dehidratacijai, Cushing sindromui, viduriavimui, nekompensuotam cukriniam diabetui, inkstų nepakankamumui ir kt. Natrio koncentracija kraujyje gali sumažėti gydant diuretikais, esant hipotirozei, antinksčių nepakankamumui, nudegimams, natrio netekimui virškinamąjame trakte (vėmimas, viduriavimas, fistulės).

• Magnis – svarbus mikroelementas, kuris reikalingas širdies ir kraujagyslių, raumenų, nervų sistemos, kaulų funkcionavimui, padeda palaikyti normalius žmogaus organizmo biocheminius procesus.
  

• Geležis – mineralas, būtinas tinkamai hemoglobino (esančio raudonuosiuose kraujo kūneliuose), reikalingo deguoniui transportuoti kraujyje, funkcijai. Taip pat svarbus formuojant jungiamąjį audinį ir gaminant hormonus. Geležies koncentracija sumažėja esant lėtiniams kraujavimams, lėtinėms ligoms (tuberkuliozei, onkologinėms ir kt.), vitamino C nepasisavinimui, šie faktoriai gali sukelti anemiją, virškinimo sutrikimus, silpnumo pojūtį ir apsunkintą mąstymą.

• Kalcis –  būtinas mikroelementas, reikalingas organizmui stiprinti kaulus, dantis ir jungiamuosius audinius, kontroliuoti raumenų susitraukimą ir atsipalaidavimą, palaikyti širdies veiklą, normalizuoti kraujo krešėjimo procesus, reguliuoti fermentines reakcijas, taip pat sklandžiai perduoti nervinius impulsus tarp ląstelių. Sveiko kalcio kiekio organizme palaikymas padeda sumažinti riziką susirgti ligomis, susijusiomis su aukštu kraujospūdžiu, ypač nėštumo metu. Taip pat mažina gaubtinės ir tiesiosios žarnos adenomų (nepiktybinių auglių) riziką.

• Fosforas – tai mikroelementas, dalyvaujantis daugelyje organizmo reakcijų. Jis yra esminė kaulų ir dantų sudedamoji dalis, palaiko organizmo rūgščių-šarmų balansą, dalyvauja vitamino D ir kalcio pasisavinime bei yra ypač svarbus maitinančioms • mamoms, nes dalyvauja pieno gamyboje. Jo disbalansas svarbus kaulinio audinio apykaitoje, širdies ir kraujagyslių sistemos bei inkstų veikloje.

• Cinkas (mikroelementas) –  tai mikroelementas, kuris ypač svarbus daugeliui organizmo funkcijų – imuninės bei virškinimo sistemų veiklai, žaizdų gijimui, sklandžiam kūdikių ir vaikų augimui bei skonio ir kvapo suvokimui. Organizme cinkas nėra kaupiamas, todėl labai svarbu gauti pakankamą jo kiekį kasdien.

• Varis (mikroelementas) –  tai mikroelementas, kuris yra būtinas kaulų, jungiamojo audinio, smegenų, širdies bei kitų organizmo sistemų vystymuisi bei sklandžiam veikimui. Varis svarbus eritrocitų formavimuisi, geležies pasisavinimui bei panaudojimui, cholesterolio bei gliukozės apykaitai, fermentų ir baltymų gamybai, imuninės sistemos veiklai.

• Feritinas – tai baltymas, kuris geriausiai atspindi geležies atsargų kiekį organizme. Tai daug jautresnis ir specifiškesnis rodiklis nei serumo geležis.

• Vitaminas D – padeda organizmui pasisavinti kalcį, fosforą ir magnį, reguliuoja kalcio ir fosforo įsiurbimą žarnyne, padeda šioms medžiagoms išsilaikyti kauluose ir dantyse, padeda išvengti rachito, artrito ir osteoporozės, dalyvauja augimo ir brendimo procesuose, būtinas sveikai nervų sistemai ir imunitetui. Žmogaus organizme Vitaminas D susidaro veikiant ultravioletiniams spinduliams. Su maistu jo gaunama nedaug. Trūkstant vitamino D, vaikams vystosi rachitas, deformuojasi kaukolė ir stuburas, žandikauliai, sutrinka dantų augimas, atsiranda dėmių dantų emalyje, susilpnėja imunitetas, gali pasireikšti silpnumas, nuovargis, depresija.

• Vitaminas B12 –  būtinas užtikrinti sklandžią nervų sistemos veiklą, eritrocitų bei DNR gamybai. Vitaminas B12 gaunamas su maistu. Geriausi natūralūs jo šaltiniai yra gyvulinės kilmės maistas (mėsa, žuvis, sūris, kiaušiniai).

• Folio rūgštis – būtinas organizmo augimui ir vystymuisi, naujų ląstelių susidarymui ir regeneracijai, DNR gamybai. Folio rūgštis svarbi baltymų apykaitai, nukleino rūgščių sintezei, normaliai smegenų funkcijai, kepenų veiklai, protinei ir emocinei sveikatai, sveikiems plaukams. Folio rūgštis reikalinga raudonųjų kraujo ląstelių susidarymui kaulų čiulpuose ir geležies panaudojimui organizme, gali palengvinti depresijos simptomus. Folio rūgšties trūkumas gali sukelti mažakraujystę.

ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ TYRIMAI

• Cholesterolis – bendrojo cholesterolio kiekio padidėjimas kraujyje yra svarbiausias aterosklerozės rizikos veiksnys. Esant bendrojo cholesterolio kiekio padidėjimui ši rizika vertinama kartu su kitų jo frakcijų – MTL, DTL bei trigliceridų tyrimo rezultatais.
  

• DTL cholesterolis – „gerasis cholesterolis“, viena iš cholesterolio frakcijų. DTL padidėjimas, priešingai negu kitų cholesterolio frakcijų, sumažina išeminės širdies ligos riziką. Sumažėjimas šią riziką didina.

• MTL cholesterolis – „blogasis cholesterolis“. Padidėjęs MTL yra jautrus rodiklis ir kartu su cholesteroliu rodo padidėjusią aterosklerozės riziką, todėl jie yra pagrindiniai aterogenai. Tačiau visi rizikos veiksniai turėtų būti vertinami kompleksiškai, atlikus bendrojo cholesterolio ir visų jo frakcijų tyrimus. Aterogeniškumo koeficientas (AK) rodo „blogojo“ ir “gerojo“ cholesterolių kiekio kraujyje santykį ir, atitinkamai, aterosklerozės rizikos laipsnį. Kuo DTL cholesterolio kiekis yra didesnis, atitinkamai aterogeniškumo koeficientas bus mažesnis. Normoje AK neturėtų viršyti 3. Kuo daugiau jis viršija normą, tuo aterosklerozės rizika yra didesnė.

• Trigliceridai – pagrindinis riebalų rūgščių šaltinis organizme. Trigliceridų nustatymas svarbus apibūdinant hiperlipidemijas ir įvertinant išeminės širdies ligos riziką. Asmenims, turintiems mažą DTL bei didelį trigliceridų kiekį, išeminės širdies ligos rizika daug didesnė nei tiems, kurių kraujyje šių pokyčių nenustatoma.

• Kreatinkinazė (CK) – daugiausia kreatinkinazės randama skersaruožiuose skeleto ir širdies raumenyse bei smegenų audinyje. Kiekviename organe randama kitoks skirtingų kreatinkinazės izofermentų santykis. Bendros kreatinkinazės padidėjimas serume būdingas miokardo infarktui, Duchenne miodistrofijai, polimiozitui, raumenų traumai, galvos traumai ir kt.

• Laktatdehidrogenazė (LDH) – yra viduląstelinis fermentas, todėl jo kiekis kraujyje padidėja, kai ląstelės yra pažeidžiamos. LDH tyrimas gali būti naudojamas įtariant įvairios kilmės ląstelių pažeidimą, pvz.: po traumų, kaulų lūžių, infekcijų, esant onkologiniams susirgimams bei kita. Dažnai LDH kiekis padidėja esant hemolizei (eritrocitų suirimas). Taip pat šis tyrimas atliekamas įtarus širdies infarktą, nes dėl šios būklės pažeistos širdies raumens ląstelės į kraują išskiria didelį šio fermento kiekį. LDH kiekio kraujyje sumažėjimas diagnostinės reikšmės neturi.

• Laktatdehidrogenazė (LDH) – yra viduląstelinis fermentas, todėl jo kiekis kraujyje padidėja, kai ląstelės yra pažeidžiamos. LDH tyrimas gali būti naudojamas įtariant įvairios kilmės ląstelių pažeidimą, pvz.: po traumų, kaulų lūžių, infekcijų, esant onkologiniams susirgimams bei kita. Dažnai LDH kiekis padidėja esant hemolizei (eritrocitų suirimas). Taip pat šis tyrimas atliekamas įtarus širdies infarktą, nes dėl šios būklės pažeistos širdies raumens ląstelės į kraują išskiria didelį šio fermento kiekį. LDH kiekio kraujyje sumažėjimas diagnostinės reikšmės neturi.

• Homocisteinas – tai aminorūgštis, kuri organizme susidaro kaip šalutinis produktas skaidant kitą amino rūgštį – metioniną.

KEPENŲ FERMENTAI

• Asparagininė transaminazė (AST) – kepenų fermentas. Padidėjęs šio fermento aktyvumas vertinamas kaip kepenų ir širdies patologijos rodiklis.

• Alanininė aminotransferazė (ALT) – fermentas, vienas jautriausių kepenų pažeidimo rodiklių. Ypač didelis ALT koncentracijos padidėjimas nustatomas sergant ūmiu hepatitu (gali didėti net iki 10-20 kartų).

• Kreatininas (CREA) – tai vienas svarbiausių inkstų funkcijos rodiklių. Sutrikus inkstų funkcijai kreatinino kiekis kraujyje padidėja, nes inkstai neefektyviai šalina jį iš organizmo. Kreatinino kiekio padidėjimas – informatyvus inkstų nepakankamumo rodiklis.

• Šlapalas (UREA) –  tai vienas svarbiausių inkstų funkcijos rodiklių. Šlapalo koncentracija organizme priklauso nuo to, kaip greit jį gamina kepenys ir kaip greit išskiria inkstai.

SKYDLIAUKĖS HORMONŲ TYRIMAI

• Skydliaukę stimuliuojantis hormonas (TSH/TTH) – tai hipofizės (smegenų dalies) išskiriamas hormonas, kurio pagrindinė funkcija yra stimuliuoti skydliaukę gaminti ir išskirti pagrindinius skydliaukės hormonus – tiroksiną (T4) ir trijodtironina (T3). T3 ir T4 yra esminiai hormonai, kurie reguliuoja organizmo metabolizmą, energijos lygį ir kitus svarbius fiziologinius procesus. TSH kiekis kraujyje yra itin jautrus skydliaukės veiklos rodiklis. Kai skydliaukės hormonų kiekis kraujyje yra per mažas, hipofizė išskiria daugiau TSH, kad skatintų skydliaukę gaminti daugiau hormonų. Atvirkščiai, jei skydliaukės hormonų lygis yra per didelis, TSH gamyba mažėja, siekiant sumažinti skydliaukės hormonų gamybą.

HORMONŲ TYRIMAI

• Kortizolis – hormonas, kurį išskiria antinksčių žievė. Jis priskiriamas steroidinių hormonų grupei, dar yra vadinamas streso hormonu, kadangi jo išsiskyrimas į kraują padidėja esant stresinėms situacijoms.

• Testosteronas – vyriškas lytinis hormonas, gaminamas pagrinde sėklidėse (nedideli kiekiai šio hormono gali būti gaminami antinksčiuose, moterims – kiaušidėse). Šis hormonas lemia vyro lytinių organų formavimąsi, antrinių lytinių požymių atsiradimą, reguliuoja spermatozoidų gamybą, nuo jo kiekio organizme priklauso energijos lygis ir nuotaika, libido (lytinis potraukis), potencija, miego kokybė. Nuo 30 metų amžiaus testosterono kiekis organizme ima mažėti.

• Prolaktinas – tai hipofizės išskiriamas peptidinis hormonas, kuris atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant reprodukcinę sistemą ir yra susijęs su laktacija (pieno gamyba pieno liaukose).

• (LH) Luteinizuojantis hormonas – tai vienas iš hipofizėje išskiriamų lytinių hormonų, kuris reguliuoja vyrišką ir moterišką reprodukcinę sistemą. Tiek vyro, tiek ir moters organizme šis hormonas skatina lytinių liaukų hormonų sekreciją: pas vyrą stimuliuojama testosterono gamyba, pas moterį – androgenų ir estrogenų. Moterims maždaug menstruacinio ciklo viduryje LH pagausėjimas skatina ovuliaciją. Šis hormonas po ovuliacijos skatina folikulo pavirtimą geltonkūniu, kuris gamina progesteroną.

• FSH (Folikulus stimuliuojantis hormonas) – FSH gaminamas hipofizėje, jo išskyrimas į kraują yra pulsuojančio pobūdžio ir priklauso nuo mėnesinių ciklo laikotarpio. Moterų organizme FSH stimuliuoja folikulų brendimą kiaušidėse ir estrogenų išsiskyrimą. Vyrų organizme FSH sustiprina spermatogenezę. 

• (DHEA – SO4) Dehidroepiandrosterono sulfatas – tai steroidinis hormonas, kurį gamina antinksčių liaukos, kiaušidės ir kepenys. Jis yra susijęs su lytinės sistemos veikimu, imunine sistema ir antioksidaciniu poveikiu.

d>

Atsakymas pateikiamas per 1–3 darbo dienas el. paštu arba per www.e-pacientas.lt