Tyrimų aprašymai

BENDRI TYRIMAI

• Bendras kraujo tyrimas – naudojamas įvertinti kraujo forminių elementų (leukocitų, eritrocitų, trombocitų ir kt.) kiekį. Pagal rezultatus galima daryti išvadas apie imunitetą, organizmo gebą pernešti deguonį į ląsteles bei kraujo krešėjimą.

• C-reaktyvinis Baltymas | CRB – vienas geriausių uždegimo aktyvumo rodiklių. Esant infekcijai, audinių griuvimui, piktybinių navikų augimui, imunologinei patologijai, CRB koncentracija didėja. CRB rodiklio pokyčiai atsiranda praėjus 5-10 valandų nuo infekcijos pradžios. Baigiantis uždegiminei reakcijai, CRB nukrinta iki normos lygio maždaug po paros. Todėl šio rodiklio nustatymas – ideali priemonė stebėti uždegiminį procesą.

• Glikozilintas hemoglobinas (HbA1c) – tai hemoglobino, esančio eritrocituose, glikuota forma. Jo susidarymo pagrindas – gliukozės nefermentinė sąveika su baltymais (hemoglobinu). Glikozilinto hemoglobino koncentracija kraujyje – patogus rodiklis vertinant cukriniu diabetu sergančių ligonių ilgalaikę glikemiją (gliukozės kiekį kraujyje). Glikozilinto hemoglobino procentas atspindi tai, kokia vidutinė gliukozės koncentracija kraujyje buvo per pastarąsias 4-6 savaites. Padidėjusi HbA1c koncentracija rodo, kad yra diabeto komplikacijų (nervų, akių, inkstų, kraujagyslių pažeidimo) pavojus. Atskirais atvejais glikozilintas hemoglobinas gali būti nustatomas tikslu diagnozuoti cukrinį diabetą arba paneigti jo diagnozę. Sergantiesiems cukriniu diabetu glikozilinto hemoglobino tyrimas turi būti atliekamas reguliariai (ne mažiau 4 kartų per metus). Šis tyrimas padeda kontroliuoti cukrinį diabetą, bei išvengti sunkių jo komplikacijų (apakimo, inkstų nepakankamumo, galūnių amputacijos, miokardo infarkto, insulto).

• Insulinas – tai kasos hormonas, kuris išskiriamas siekiant reguliuoti gliukozės kiekį organizme.Insulino trūkumas siejamas su liga – cukriniu diabetu. Tyrimas padeda įvertinti kasos gebėjimą išskirti insuliną. Gali būti atliekamas du kartus – nevalgius ir po valgio.

MIKROELEMENTŲ IR VITAMINŲ TYRIMAI

• Kalis – vienas svarbiausių mikroelementų žmogaus organizme, palaikantis sveiką inkstų, širdies, raumenų, nervų veiklą bei organizmo skysčių pusiausvyrą. Kalio kraujo tyrimas gali padėti stebėti arba diagnozuoti būkles kaip inkstų ligos, aukštas kraujospūdis ir širdies ligos, susijusios su sutrikusiu kalio kiekiu. Dažniausia kalio trūkumo priežastis – kalio netekimas su šlapimu dėl vaistų vartojimo (diuretikai), kurie padidina šlapinimąsi. Vėmimas, viduriavimas taip pat gali sukelti pernelyg didelį kalio netekimą iš virškinamojo trakto. Per didelį kalio kiekį organizme gali sukelti: inkstų liga, antinksčių sutrikimas – Adisono liga, nudegimai ar operacijos, 1 tipo cukrinis diabetas, mityba ir papildai – maisto produktų vartojimas kuriuose yra per daug kalio.

• Natris – pagrindinis organizmo katijonas, reguliuojantis vandens apykaitos subalansavimą. Natrio koncentracija paprastai nustatoma vertinant elektrolitų-skysčių balansą, dehidrataciją. Natrio kiekis kraujyje padidėja esant šioms būklėms: dehidratacijai, Cushing sindromui, viduriavimui, nekompensuotam cukriniam diabetui, inkstų nepakankamumui ir kt. Natrio koncentracija kraujyje gali sumažėti gydant diuretikais, esant hipotirozei, antinksčių nepakankamumui, nudegimams, natrio netekimui virškinamąjame trakte (vėmimas, viduriavimas, fistulės).

• Magnis – svarbus mikroelementas, kuris reikalingas širdies ir kraujagyslių, raumenų, nervų sistemos, kaulų funkcionavimui, padeda palaikyti normalius žmogaus organizmo biocheminius procesus.

• Kalcis –  būtinas mikroelementas, reikalingas organizmui stiprinti kaulus, dantis ir jungiamuosius audinius, kontroliuoti raumenų susitraukimą ir atsipalaidavimą, palaikyti širdies veiklą, normalizuoti kraujo krešėjimo procesus, reguliuoti fermentines reakcijas, taip pat sklandžiai perduoti nervinius impulsus tarp ląstelių. Sveiko kalcio kiekio organizme palaikymas padeda sumažinti riziką susirgti ligomis, susijusiomis su aukštu kraujospūdžiu, ypač nėštumo metu. Taip pat mažina gaubtinės ir tiesiosios žarnos adenomų (nepiktybinių auglių) riziką.

• Geležis – mineralas, būtinas tinkamai hemoglobino (esančio raudonuosiuose kraujo kūneliuose), reikalingo deguoniui transportuoti kraujyje, funkcijai. Taip pat svarbus formuojant jungiamąjį audinį ir gaminant hormonus. Geležies koncentracija sumažėja esant lėtiniams kraujavimams, lėtinėms ligoms (tuberkuliozei, onkologinėms ir kt.), vitamino C nepasisavinimui, šie faktoriai gali sukelti anemiją, virškinimo sutrikimus, silpnumo pojūtį ir apsunkintą mąstymą.

• Fosforas – tai mikroelementas, dalyvaujantis daugelyje organizmo reakcijų. Jis yra esminė kaulų ir dantų sudedamoji dalis, palaiko organizmo rūgščių-šarmų balansą, dalyvauja vitamino D ir kalcio pasisavinime bei yra ypač svarbus maitinančioms • mamoms, nes dalyvauja pieno gamyboje. Jo disbalansas svarbus kaulinio audinio apykaitoje, širdies ir kraujagyslių sistemos bei inkstų veikloje.

• Feritinas – tai baltymas, kuris geriausiai atspindi geležies atsargų kiekį organizme. Tai daug jautresnis ir specifiškesnis rodiklis nei serumo geležis.

• Parathormonas

• Vitaminas D – padeda organizmui pasisavinti kalcį, fosforą ir magnį, reguliuoja kalcio ir fosforo įsiurbimą žarnyne, padeda šioms medžiagoms išsilaikyti kauluose ir dantyse, padeda išvengti rachito, artrito ir osteoporozės, dalyvauja augimo ir brendimo procesuose, būtinas sveikai nervų sistemai ir imunitetui. Žmogaus organizme Vitaminas D susidaro veikiant ultravioletiniams spinduliams. Su maistu jo gaunama nedaug. Trūkstant vitamino D, vaikams vystosi rachitas, deformuojasi kaukolė ir stuburas, žandikauliai, sutrinka dantų augimas, atsiranda dėmių dantų emalyje, susilpnėja imunitetas, gali pasireikšti silpnumas, nuovargis, depresija.

• Vitaminas B12 –  būtinas užtikrinti sklandžią nervų sistemos veiklą, eritrocitų bei DNR gamybai. Vitaminas B12 gaunamas su maistu. Geriausi natūralūs jo šaltiniai yra gyvulinės kilmės maistas (mėsa, žuvis, sūris, kiaušiniai).

•  Homocisteinas – tai aminorūgštis, kuri organizme susidaro kaip šalutinis produktas skaidant kitą amino rūgštį – metioniną. Homocisteinas gali būti arba perdirbamas į kitas medžiagas, kurios yra reikalingos organizmui, arba kaupiasi kraujyje jei jo kiekis yra per didelis. Visavertę mitybą propaguojančių pacientų organizme homocisteino kiekis yra nedidelis, nes jis yra efektyviai panaudojamas organizmo procesuose. Trūkstant vitamino B12 arba folio rūgšties homocisteino kiekis padidėja, nes šie vitaminai yra svarbūs jo apykaitai.

INKSTŲ IR KEPENŲ FERMENTŲ TYRIMAI

• Kreatininas (CREA) – tai vienas svarbiausių inkstų funkcijos rodiklių. Sutrikus inkstų funkcijai kreatinino kiekis kraujyje padidėja, nes inkstai neefektyviai šalina jį iš organizmo. Kreatinino kiekio padidėjimas – informatyvus inkstų nepakankamumo rodiklis.

• Šlapalas (UREA) – tai vienas svarbiausių inkstų funkcijos rodiklių. Šlapalo koncentracija organizme priklauso nuo to, kaip greit jį gamina kepenys ir kaip greit išskiria inkstai.

• Šlapimo rūgštis (UA) – rodiklis dažniausiai naudojamas podagrai ir hiperurikemijai (padidėjusiam šlapimo rūgšties kiekiui kraujyje) nustatyti ir stebėti gydymo eigą. Šlapimo rūgšties kiekis dažniausiai padidėja esant podagrai arba audinių griuvimui. Taip pat labai dažnai padidėjimas stebimas esant inkstų funkcijos sutrikimams. Esant ilgalaikiam šlapimo rūgšties pertekliui ji kaupiasi organizme, sudaro kristalus ir nusėda sąnariuose, inkstuose bei kituose audiniuose. 

• Asparagininė transaminazė (AST) – kepenų fermentas. Padidėjęs šio fermento aktyvumas vertinamas kaip kepenų ir širdies patologijos rodiklis.

• Alanininė aminotransferazė (ALT) – fermentas, vienas jautriausių kepenų pažeidimo rodiklių. Ypač didelis ALT koncentracijos padidėjimas nustatomas sergant ūmiu hepatitu (gali didėti net iki 10-20 kartų).

• De Ritis koeficientas – apskaičiuotas kepenų fermentų AST/ALT santykis. Sveikų žmonių jis yra 1,33 ± 0,42. Šio santykio padidėjimas būdingas širdies pakenkimui, o sumažėjimas rodo kepenų patologiją. De Ritis koeficientas gali būti naudojamas pirminiam kepenų ligų diferencijavimui.

• Gama-gliutamiltransferazė (GGT) – vienas iš biocheminių tyrimų, padedantis įvertinti kepenų būklę. Gama gliutamiltransferazės tyrimas informatyvus esant kepenų pažeidimams, o ypač kai yra cholestazinis sindromas (sutrikęs tulžies nutekėjimas). GGT tyrimas kai kuriais atvejais gali būti naudojamas kaip atrankinis, piktnaudžiavimo alkoholiu nustatymui.

SĄNARIŲ  LIGŲ TYRIMAS

• Reumatoidinis faktorius (RF) – tai imuninės sistemos baltymas, kuris naudojamas reumatoidinio artrito (RA) ar kitų autoimuninių ligų diagnozavimui bei eigai stebėti. Nedidelis RF padidėjimas gali būti stebimas ir sveikiems asmenims arba senyvo amžiaus pacientams. Reumatinių procesų tikimybė didesnė nustačius didesnę RF koncentraciją –  koncentracijos dydis koreliuoja su reumatoidinio proceso aktyvumu.

ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ TYRIMAI

• Gliukozė plazmoje –  pagrindinis organizmo angliavandenis ir energijos šaltinis. Gliukozės kiekis veniniame kraujyje gali būti nustatomas tiriant plazmą (tuomet kraujas imamas į mėgintuvėlį pilku kamšteliu, kuriame yra fluorido). Gliukozė mėgintuvėlyje su fluoridu išlieka stabili ilgesnį laiką.

• (CHOL) Cholesterolis – tai riebalinio tipo medžiaga, kuri randama gyvūlinės kilmės produktuose ir yra būtina žmogaus organizmui. Cholesterolis yra ląstelių membranų sudedamoji dalis, dalyvauja hormonų gamyboje, vitaminų apykaitoje bei kituose organizmo procesuose. Didžioji cholesterolio dalis yra pagaminama organizme, o likusią – gauname su maistu. Padidėjęs cholesterolio kiekis lemia širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo riziką.

• DTL cholesterolis – „gerasis cholesterolis“, viena iš cholesterolio frakcijų. DTL padidėjimas, priešingai negu kitų cholesterolio frakcijų, sumažina išeminės širdies ligos riziką. Sumažėjimas šią riziką didina.

• MTL cholesterolis – „blogasis cholesterolis“. Padidėjęs MTL yra jautrus rodiklis ir kartu su cholesteroliu rodo padidėjusią aterosklerozės riziką, todėl jie yra pagrindiniai aterogenai. Tačiau visi rizikos veiksniai turėtų būti vertinami kompleksiškai, atlikus bendrojo cholesterolio ir visų jo frakcijų tyrimus. Aterogeniškumo koeficientas (AK) rodo „blogojo“ ir “gerojo“ cholesterolių kiekio kraujyje santykį ir, atitinkamai, aterosklerozės rizikos laipsnį. Kuo DTL cholesterolio kiekis yra didesnis, atitinkamai aterogeniškumo koeficientas bus mažesnis. Normoje AK neturėtų viršyti 3. Kuo daugiau jis viršija normą, tuo aterosklerozės rizika yra didesnė.

• Trigliceridai. Pagrindinis riebalų rūgščių šaltinis organizme. Trigliceridų nustatymas svarbus apibūdinant hiperlipidemijas ir įvertinant išeminės širdies ligos riziką. Asmenims, turintiems mažą DTL bei didelį trigliceridų kiekį, išeminės širdies ligos rizika daug didesnė nei tiems, kurių kraujyje šių pokyčių nenustatoma.

• Kreatinkinazė (CK) – daugiausia kreatinkinazės randama skersaruožiuose skeleto ir širdies raumenyse bei smegenų audinyje. Kiekviename organe randama kitoks skirtingų kreatinkinazės izofermentų santykis. Bendros kreatinkinazės padidėjimas serume būdingas miokardo infarktui, Duchenne miodistrofijai, polimiozitui, raumenų traumai, galvos traumai ir kt.

• Laktatdehidrogenazė (LDH) – yra viduląstelinis fermentas, todėl jo kiekis kraujyje padidėja, kai ląstelės yra pažeidžiamos. LDH tyrimas gali būti naudojamas įtariant įvairios kilmės ląstelių pažeidimą, pvz.: po traumų, kaulų lūžių, infekcijų, esant onkologiniams susirgimams bei kita. Dažnai LDH kiekis padidėja esant hemolizei (eritrocitų suirimas). Taip pat šis tyrimas atliekamas įtarus širdies infarktą, nes dėl šios būklės pažeistos širdies raumens ląstelės į kraują išskiria didelį šio fermento kiekį. LDH kiekio kraujyje sumažėjimas diagnostinės reikšmės neturi.

• Širdies nepakankamumo žymuo (NT pro BNP) – šis tyrimas padeda nustatyti ūmų arba lėtinį širdies nepakankamumą. Taip pat svarbus stebėti ir atrinkti tuos pacientus, kuriems kyla didžiausia rizika sirgti širdies nepakankamumu. NTproBNP rodiklis būna padidėjęs jau ankstyvoje širdies nepakankamumo stadijoje ir parodo kaip stipriai yra apkrauta širdis. Tai ypač specifiškas tyrimas – kuo rezultatas yra didesnis, tuo prognozė blogesnė. Miokardo infarkto metu NT-proBNP taip pat gali padidėti (padidėjimas trunka pirmąsias 2-3 dienas ir jo laipsnis tiesiogiai susijęs su nepalankia miokardo infarkto prognoze).

LIPOPROTEINŲ TYRIMAI

*Išmatų ėminį atsinešti kartu

Tyrimas atliekamas iš veninio  kraujo.

Atsakymas pateikiamas per 1 darbo dieną el. paštu arba per www.e-pacientas.lt